Ateinančią savaitę, rugsėjo 15 ir 17 d., Klaipėdoje pirmą kartą vyks šiuolaikinio meno festivalis „Pamirštos vietos”, skirtas istoriniam ir kultūriniam uostamiesčio paveldui. Šis festivalis – viena iš integralių tarptautinio simpoziumo „Neužšąlanti kultūra 2005. Kultūros paveldonauda: geri ir blogi sprendimai” dalių.
Plačiau pristatyti festivalį ir simpoziumą paprašėme jo koordinatorės Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus pavaduotojos Rūtos Lysenkaitės-Ambrasūnienės.
Kodėl toks didelys dėmesys skiriamas paveldui, kurio didžioji dalis Klaipėdoje nušluota nuo žemės paviršiaus?
Tai ir yra pagrindinė problema. Klaipėda neturi savo kultūrinio tęstinumo. Po Antrojo pasaulinio karo, kai beveik neliko senųjų gyventojų, kurie turėtų ryšį su praeitimi ir jos kultūra, kai ir ją menantys pastatai sugriauti ir čia suvažiavo lietuviai iš didžiosios Lietuvos ir labai daug kitataučių, istorija buvo užmiršta.
Šiandien eina žmonės gatvėmis ir nieko nežino, kas jose anksčiau buvo, kas gyveno. O kai nežinai tai ir nevertini.
Visus užsienio svečius, viešinčius Klaipėdoje labai sukrečia mūsų miesto istorija apie Henriką Šlymaną. Šis prekybininkas Klaipėdoje turėjo čia savo sandėlius. Laimingo atsitiktinumo dėka per Klaipėdos gaisrą buvo išgelbėtos jo prekės ir jis galėjo finansuoti kelionę į Turkiją, kurios metu atrado senovės Troją. Sužinojęs šią istoriją, suvoki, kaip mūsų miestas tampa įdomia didesnio pasaulio paveikslo dalimi.
Taigi, visai kitas jausmas yra eiti per mietą ir žinoti, kad šioje vietoje, kurioje dabar stovi stulpas arba nieko nėra – kadaise vyko įdomus įvykis, arba praėjo karalienė, arba ji ten gyveno. Organizuodami festivalį „Pamirštos vietos” ir simpoziumą „Neužšąlanti kultūra” mes siekiame atkurti savo tapatybę, savo priklausomybę Klaipėdai. Todėl šis festivalis ne importuotas iš kitų šalių ar miestų, o gimęs Klaipėdoje. Tai festivalis mums, klaipėdiečiams.
Tačiau festivalyje dalyvaus ne tik klaipėdiečiai, bet ir menininkai iš visos Lietuvos?
Norėjosi žvilgsnio iš šalies. Įdomu, kaip kauniečiai arba kretingiškiai, palangiškiai, neturintys nieko bendra su klaipėdietišku identitetu, mato ir suvokia Klaipėdos paveldą.
Papasakokite plačiau apie būsimus renginius.
Menininkams pateikėme istorinės medžiagos apie mieste vykusius įvykius, dingusius pastatus, kviesdami pateikti savo meninę interpretaciją. „Meno festivalis „Pamirštos vietos” devizu „Ugnis, vanduo ir ketvirtas matmuo!” kviečia pažinti tai, kas prarasta. Festivalis dedikuotas ketvirtajam išmatavimui – laikui, istorijai ir ugnies bei vandens stichijų įtakojamai kultūros evoliucijai.
Festivalis prasidės rugsėjo 15 d. 21.30 val. buvusiuose Klaipėdos gynybiniuose įtvirtinimuose, Jono kalnelio saloje. Labai kviečiame klaipėdiečius nepabūgti vėlaus vakaro, nes naktį klaipėdiečiai Benas Šarkas ir Rytis Zenkevičius parodys erdvinę ugnies instaliaciją „Gyvatės šnabždesiai”. Tai bus akcija, skirta ugnies liepsnose dingusiam Klaipėdos miestui atminti.
Kitą festivalio vakarą, šeštadienį, renginiai vyks dviejose vietose. Didžiojo Vandens ir Tomo gatvių skersgatvyje, vadinamajame „kvadrate” 21 val. kaunietis menininkas Eimutis Markūnas pristatys iliuminacinį cirkuliacinį objektą „Jungtis”. Ši vieta renginiui pasirinkta taip pat neatsitiktinai.
Galbūt ne visi miestiečiai žino, nors Didžiojo Vandens gatvės pavadinimas tai išduoda, kad čia yra buvusi Danės upės senvagė. 1705 m. ji buvo dirbtinai užpilta. O 1722 m. šioje vietoje oficialiai susijungė dvi suverenios miesto dalys – buvęs Frydricho priemiestis, kuriame gyveno amatininkai ir turtingųjų prekybininkų miestas.
E. Markūnas pademonstruos šią jungtį, sukurdamas „kvadrate” trečią dimensiją kubą, kuriame bus pavaizduota, kaip susimaišė turtingųjų ir neturtingųjų miesto gyventojų kraujas, panaikinus šią dirbtiną sieną. Tai bus judantis objektas.
Akcijai pasibaigus, pajudėsime link buvusio Frydricho miesto, t.y. į Kultūrų komunikacijų centro (buvusių Menininkų namų) kiemelį Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4. Čia bus renginys, skirtas klaipėdietiškam fachverkui ir moderniai jo interpretacijai. Fachverko tradiciją ir ištakas aptars uostamiesčio kultūros paveldo žinovai Klaipėdos savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vedėja Rima Noreikienė ir istorikas, leidėjas fotografas Kęstutis Demereckas. Jie pristatys išleistą knygą „Klaipėdos fachverkas” ir papasakos, kuo klaipėdietiškas fachverkas skiriasi nuo kitų fachverkų, kuriais žavimės daugelyje Europos šalių.
Tą patį vakarą kiemelyje išvysime kretingiškio, palangiškio Andriaus Gaubio erdvinę skulptūrą „Ketvirtasis matmuo”. Tai bus moderni fachverko struktūros interpretacija, o klaipėdietis Henrikas Žižys su savo kompanija pristatys vaizdo, elektroninės muzikos ir šviesos kompoziciją „Perpertuum mobile in Light. Nr. 2.”, kurioje fachverkas atgims naujomis spalvomis.
Beje, kiemelis taip pat parinktas neatsitiktinai. Tokių fachverkų, kokius matome čia, daugiau Klaipėdoje nėra išlikę. Be to, čia galima pasigrožėti šlaitiniais stogais, kokių kiti Europos miestai jau nebeturi.
Šis festivalis tai pirmasis mūsų pirmas bandymas pažymėti tris istoriškai įdomias vietas Klaipėdoje. Tačiau jau esame atradę ir daugiau labai netikėtų vietų, apie kurias norėtume kūrybingai priminti klaipėdiečiams kitąmet. Tikimės, kad ilgainiuo taip bus paženklintas visas istorinis Klaipdos miestas.
Papasakokite, kaip atsitiko, kad šis unikalus festivalis išaugo iš konferencijos rėmų?
Nenorėjome, kad „Neužšalanti kultūra” būtų sausas simpoziumas. Norėjome novatoriškai norėjome perkelti konferencijos temas į gatves, kad renginys būtų panašus į kūrybinę stovyklą.
Sutikime, kad tradiciniai muziejai, įrengti paveldo objektuose šiandien nelabai domina informacija perkrautą žmogų. Jam reikia kūrybiškesnių formų. Mūsų tikslas, kad festivalis „Pamirštos vietos” taptų alternatyviu miesto gidu, kuris papasakotų tai, ko mes nežinome ir nematome, kūrybingu būdu. Norėjome, kad menininkus įkvėptų Klaipėdos kultūros paveldas.
Ką galėtumėte pasakyti apie pačią konferenciją, kas joje dalyvaus?
Antrą kartą organizuojama „Neužšalanti kultūra” šiemet išaugo į labai solidų tarptautinį renginį. Į simpoziumą atvyksta per 100 žmonių iš 20 šalių. „Neužšąlanti kultūra” šiemet pradeda Europos nacionalinio paveldo organizacijų (ENNHO) tinklo generalinę asamblėją. Tuo pačiu tai ketvirtoji Europos mainų programa, kurioje dalyvaujantys europiečai paveldosaugininkai dalijasi patirtimi. Šiemet savo susitikimo vieta jie pasirinko Lietuvą ir Klaipėdą, todėl kad mūsų miestas vienintelis šalyje jau aštuonerius metus priklauso šiai organizacijai. Taigi Klaipėda tampa neformalia kultūros paveldo sostine.
Jurga Petronytė
„Vakarų ekspresas”