Prie Baltijos šalių politikų pareiškimų dėl Rusijos ir Vokietijos dujotiekio prisidėjo ir konservatoriai.
Jie tikisi, kad Seimas priims jų rezoliuciją ir pareikš nerimą dėl Vokietijos ir Rusijos susitarimo dujotiekį tarp šių šalių tiesti Baltijos jūros dugnu.
Taip pat siekiama paraginti Vyriausybę stengtis, kad į Europos Sąjungos (ES) transeuropinių energetikos tinklų gaires būtų įtrauktas projektas Rusijos ir Vokietijos dujotiekį tiesti per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos teritoriją.
Tokį Seimo rezoliucijos projektą penktadienį įregistravo opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos narys Audronius Ažubalis.
Rezoliucijos projektu taip pat pasiūlyta deklaruoti, jog susitarimas tarp Vokietijos ir Rusijos tėra dvišalis susitarimas, kuris neatitinka Europos Taryboje ir Europos Parlamente derinamų ES transeuropinių energetikos tinklų plėtros prioritetų.
Kita į rezoliucijos projektą įtraukta Seimo deklaracija – kad pasirašydama susitarimą tiesti dujotiekį Vokietija neatsižvelgė į kitų Europos Sąjungos šalių interesus.
Europos Komisijos (EK) energetikos komisaras Andris Priebalgas šią savaitę yra sakęs, kad bet koks dujotiekis, vedantis į ES, yra naudingas visai ES rinkai, nes ši rinka yra bendra. Pasak jo, dujų suvartojimas ES didėja, todėl būsią vietos ir „gintariniam” („Amber”) dujotiekiui, ir kitiems. „Tai neizoliuos šalių, o atves daugiau dujų į ES”, – sakė A. Priebalgas.
Kol kas dujotiekio per Latvijos, Lietuvos, Lenkijos teritoriją „Amber” („Gintaras”) studija dar nepradėta, visų pirma siekiama rasti jai finansavimo šaltinių. Studijos rengimą inicijuoja Lenkija, Lietuva palaiko šią iniciatyvą.
Ketvirtadienį Rusijos ir Vokietijos lyderiai galutinai „palaimino” projektą, kurį įgyvendinus Baltijos jūros dugnu bus nutiestas Vokietiją ir Rusiją sujungsiantis dujotiekis.
Sutartį pasirašė Rusijos dujų monopolininkės, didžiausios pasaulyje dujų kompanijos „Gazprom”, Vokietijos energetikos įmonės E.ON bei Vokietijos chemijos pramonės įmonės BASF padalinio „Wintershall” atstovai.
Dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, kainuosiančio daugiau nei 4 mlrd. eurų, buvo susitarta šių metų balandį, kai V. Putinas lankėsi gimtajame G. Šrioderio mieste Hanoveryje.
Šiame projekte „Gazprom” priklausys 51 proc. dalis. Po 24,5 proc. akcijų valdys Vokietijos kompanijos.
Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) griežtai kritikavo susitarimą nutiesti dujotiekį, kuris aplenktų Lenkiją.
Lietuva visas dujas gauna iš Rusijos „Gazprom”, todėl yra strategiškai priklausoma nuo Rusijos valstybės, kuriai priklauso 51 proc. „Gazprom” akcijų.
2004-aisiais Lietuvoje sunaudota 2,881 mlrd. kubinių metrų dujų – 0,4 proc. mažiau nei 2003-iaisiais (2,894 mlrd. kubinių metrų).
2005-09-09 14:38