Mokesčiai už aplinkos teršimą administruojami netinkamai

Rugsėjo 9 d. Seimo Audito komiteto posėdyje buvo pristatyta Valstybės kontrolės ataskaita „Mokesčių už aplinkos teršimą surinkimas, skirstymas ir panaudojimas”.
Audito ataskaitoje teigiama, jog Lietuvoje nesudaryti įmonių, teršiančių aplinką, sąrašai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, ataskaitas apie apmokestinamuosius gaminius ir pakuotes turėtų pateikti 10 – 15 tūkst. įmonių, o pateikia apie 6 tūkst. įmonių.
Nemažai savivaldybių aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšas, skirtas gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti bei kompensuoti aplinkai padarytą žalą, panaudojo kitoms reikmėms.
Nepakankamas dėmesys skiriamas gaminio ir pakuotės atliekų perdirbimo programos lėšų įsisavinimui. 2005 m. gaminio ir pakuotės atliekų programoje numatyta panaudoti 11 mln. Lt, o gaminių ar pakuotės atliekų perdirbimui sudaryta sutarčių už 3,4 mln.Lt.
Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, susipažinęs su valstybinio audito ataskaita, išreiškė nuomonę, kad „Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Regionų ir rajonų aplinkos apsaugos departamentai, nepakankamai pasirengę įgyvendinti įstatymų, reglamentuojančių mokesčio už aplinkos teršimą administravimą. Neįmanoma tinkamai kontroliuoti mokesčio už taršą surinkimo, kai nesukurta vieninga ir patikima duomenų bazė, kuria galėtų naudotis tiek Aplinkos apsaugos agentūros struktūros, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija”.
Audito komitetas toliau svarstys šią ataskaitą, gavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto siūlymus.

Aiste Samuilytė,

Audito komiteto patarėja

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.