Politologai Vytautas Radžvilas ir Lauras Bielinis skirtingai vertina galimas permainas valdančiojoje koalicijoje, kurias nulemtų socialdemokratų požiūris į naujas galimas partnerystes, pirmiausia – su liberaldemokratais.
L. Bielinio požiūriu, socialdemokratai nekeis dabartinio tandemo su Artūro Paulausko vadovaujamais socialliberalais į naują galimą sąjungą su Liberalų demokratų partija. Tuo tarpu V. Radžvilas neatmeta galimybės, kad socialdemokratai, jei bus naudinga, mėgins suartėti su nušalintojo Prezidento Rolando Pakso šalininkais.
„A. Brazausko partijos pastangos kelti į atsakingas valstybines pareigas nušalintojo Prezidento šalininkus vargu ar yra paprastas atsitiktinumas. Jos vertintinos kaip gana reikšminga šalies politinio ir partinio gyvenimo tendencija. Šitaip yra ruošiama dirva galimam socialdemokratų ir liberaldemokratų partijų suartėjimui”, – Eltai penktadienį tvirtino V. Radžvilas.
Jo žodžiais, toks suartėjimas nebūtinai reikštų, jog bus sudaryta dviejų partijų koalicija, tačiau prielaidos tokiai koalicijai jau dabar apdairiai kuriamos.
„Tokia koalicija socialdemokratams gali tapti gyvybiškai būtina, jeigu komplikuotųsi santykiai su dabartiniais koalicijos partneriais. Jokių principinių kliūčių jai susiformuoti nėra. Lietuvoje koalicijos apskritai kuriamos vadinamuoju „pragmatiniu” pagrindu, nekreipiant dėmesio į ideologinius ir programinius partnerių skirtumus. Antra vertus, nėra jokių neįveikiamų kliūčių suartėti socialdemokratams ir liberaldemokratams”, – pažymėjo V. Radžvilas.
Pasak jo, nors apkaltos R. Paksui metu socialdemokratai lyg ir kalbėjo prieš nušalintąjį Prezidentą, tačiau darė tai labai nenoriai ir anaiptol ne iš principinių moralinių ir idėjinių paskatų. Socialdemokratų partija ir jos frakcija Seime esą buvo skilusios, ir tai, politologo teigimu, vos nesužlugdė pačios apkaltos.
„Todėl šiandien vienintelė kliūtis susitarti abiem partijoms galėtų būti nebent nesuderinami vadinamieji „pragmatiniai” interesai – nesugebėjimas, iškilus reikalui, pasidalinti valdžia ir įtaka. Tačiau kai norima valdžios bet kuria kaina, panašūs nesutarimai dažniausiai užglaistomi. O šiandieninis brazauskininkų flirtas su paksininkais jau dabar jiems naudingas, nes pati naujo koalicijos derinio galimybė yra puikus vėzdas, kuriuo galima įtikinamai pagrūmoti esamos koalicijos partneriams”, – teigė politologas.
Savo ruožtu L. Bielinis teigė nematąs priežasčių socialdemokratams keisti savo laikyseną bei rinktis partneriais liberaldemokratus.
„Socialdemokratai vadovaujasi paprastu algoritmu – jie niekur neskuba ir leidžia įvykiams klostytis, aktyviai nesikišdami. Jie pritaiko savo tikslus prie esamos politinės, socialinės, ekonominės inercijos. Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams, jie vengs aštrių pokyčių, kaip koalicijos su Naująja sąjunga nutraukimas. Tai būtų ne jų stilistika”, – sakė L. Bielinis.
Buvusio R. Pakso bendražygio Alberto Sereikos priėmimas į Socialdemokratų frakciją Seime ir kito nušalintojo Prezidento bendražygio – Romualdo Senovaičio – karjeros Vyriausybėje bandymai, L. Bielinio požiūriu, neliudija dviejų partijų suartėjimo galimybės.
„A. Sereika ir R. Senovaitis – R. Pakso bendražygiai, bet jų pastarojo meto karjera nesusijusi su socialdemokratų ketinimais kaip nors suartėti su liberaldemokratais. Seimo nariai dažnai pereina iš vienos frakcijos į kitą – tokių perėjimų dar, manau, sulauksime nemažai. O R. Senovaičio atvejis – ne tiek politinis žingsnis, kiek antrojo ešelono pareigūnų vadovavimasis valdininkiškais instinktais. Jiems nerūpi asmens praeitis – jie net politinių procesų nelabai suvokia. Politika ir politikai jiems yra trukdys, kurį reikia mokėti apeiti”, – tvirtino politologas.
L. Bielinio požiūriu, nepanašu, kad socialdemokratai ir ateityje siektų partnerystės su liberaldemokratais. „Manau, socdemai laukia nesulaukia, kada liberaldemokratai išnyks kaip politinė organizacija”, – teigė jis.
Politologo įsitikinimu, socialdemokratai sieks taikiai sugyventi su Naująja sąjunga, nes ji turi daug vietų savivaldybėse, ministerijose ir yra įtakinga partija.
ELTA primena, kad nušalintojo Prezidento Rolando Pakso komandoje dirbęs Seimo narys Albertas Sereika šiemet perėjo iš parlamentinės Liberalų demokratų į Socialdemokratų frakciją.
Praėjusių metų vasarį asmeniniu R. Pakso pavedimu A. Sereika atvežė į Prezidentūrą alkoholio bendrovės „Alita” privatizavimo operatyvinę bylą.
Valstybės saugumo departamento (VSD) komisija, atlikusi tarnybinį tyrimą, konstatavo, kad A. Sereika, savavališkai ir neteisėtai perduodamas operatyvinio tyrimo bylą, pažeidė įstatymus bei kitus teisės aktus ir tokiais savo veiksmais sutrukdė tolesnį operatyvinį tyrimą. A. Sereika buvo atleistas iš VSD už pareigūno vardo žeminimą ir VSD statuto pažeidimą.
Kitas buvęs R. Pakso patarėjas – Romualdas Senovaitis – šių metų rugpjūtį laimėjo konkursą į operatyvinę veiklą koordinuosiančio skyriaus vadovo postą Algirdo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje. Kilus skandalui, R. Senovaitis iš naujų pareigų netrukus atsistatydino.
Buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas, o vėliau – Prezidento R. Pakso patarėjas nacionalinio saugumo klausimais R. Senovaitis per prezidentinį skandalą išgarsėjo tuo, jog R. Pakso pavedimu pažeisdamas įstatymus buvo paėmęs iš Valstybės saugumo departamento padalinio Alytuje medžiagą apie bendrovės „Alita” privatizavimą.
Po 2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimų liberaldemokratai su socialdemokratais Vilniaus miesto Taryboje dalyvavo bendroje koalicijoje, kuri 2003 m. balandį meru išrinko socialdemokratą Gediminą Paviržį. Užprotestavus šiuos mero rinkimų rezultatus ir balsavus iš naujo, sostinės vadovu buvo išrinktas Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas.
2005-09-09 09:57