Palangos darbo biržos specialistai konstatuoja, jog darbo vietų kurorte yra daug, o nedarbas mieste sumažėjęs. Tiesa, neatmetama galimybė, jog dauguma per vasarą sezoninius darbus dirbusių palangiškių grįš toliau tęsti nuolatinio darbo paieškų.
Kurorto darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Romutė Mažutienė aiškina, jog nedarbo procentas sumažėjo ir dėl to, jog šiuo metu nedaug liko besiregistruojančiųjų bedarbių – net ketvirtadaliu mažiau nei pernai tuo pat metu.
„Šiuo metu čia užsiregistravę yra 552 bedarbiai, t.y. 194 mažiau nei praėjusiais metais, – sakė R. Mažutienė. – Tiesa, bedarbystės procentas rugsėjį vėl ėmė didėti, mat daug kas dirbo sezoninius darbus, o dabar vėl ieško nuolatinio. Vis dėlto praėjusių metų sausį nedarbas siekė 8,4 procento, o šiuo metu jis yra tik 1,2”.
Jos prognozėmis, rugsėjį bedarbystė gali pasiekti 4 procentus ir dar augti, bet vargu vėl išaugs iki minėtų 8 procentų.
Darbo biržos atstovai tvirtino turį daug laisvų darbo vietų: „Jokios problemos dabar įsidarbinti nėra, tereikia norėti. Ypač daug reikia virėjų, padavėjų, barmenų, statybininkų. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu taip pat reikia – dažniausiai vadybininkų.”
Beje, R. Mažutienė pabrėžė, kad turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys kur kas sunkiau įsidarbina. Mat, jos manymu, yra labai didelis nenoras dirbti. Tai gali būti paaiškintina ir tuo, jog tik nedaugelyje siūlomų darbų mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas.
Be to, pastebėta, jog vis mažiau atsiranda žmonių, norinčių dirbti ir viešuosius darbus.
„Ilgai bedarbiais esantys asmenys privalo tai daryti, bet priežasčių nedirbti sugalvojama daug. Prieš dvejus trejus metus net konkursai būdavo, o dabar – nebenori… O juk mokame pusę atlyginimo ir darbo stažas skaičiuojamas kaip už visą etatą”, – apgailestavo R. Mažutienė.
Specialistė paminėjo, kad daug yra ir pasiūlymų dirbti užsienyje, bet susidomėjusiųjų jais beveik nėra.
„Bedarbiai pripratę tinginiauti, tad sunku pradėti dirbti. Jiems reabilitacijos reikia, – juokavo Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja. – Pašalpas mokame tik tiems, kurie turi 18 visu etatu dirbtų mėnesių stažą, bet tai – tik vienkartinė pašalpa.”
Anot jos, sumažėjo ir besikreipiančio jaunimo iki 25 metų, nors jiems skiriamas ypatingas dėmesys padedant įsidarbinti. Jaunuolių tarp bedarbių nėra net 5 procentų.
„Kad ir kaip būtų keista, dabar lengviausiai įsidarbina priešpensinio amžiaus asmenys – žmonės pripratę dirbti, ir darbdaviai juos mielai priima. Anksčiau juk būdavo savotiškas amžiaus cenzas, reikalaudavo daugiausia jaunų žmonių.
Dažniausiai vyresnieji klientai dirba nekvalifikuotą darbą: valytojų, šlavėjų, kiemsargių, o kvalifikuoto nelabai ir patys galime pasiūlyti”, – pasakojo R. Mažutienė.
Jos nuomone, darbo jėgos mažėjimui įtakos turi ir maži atlyginimai. „Darbdaviai vis dar tikisi rasti dirbančiųjų už minimalų atlyginimą, tačiau tai truks jau nebeilgai. Išeities jie neturi – vis tiek turės didinti atlyginimus”, – įsitikinusi specialistė.
Lina Narbutaitė
„Vakarų ekspresas”