Klaipėdos apskrities bendrąjį planą rengiantys specialistai pasigenda dėmesio objektams, būdingiems vienintelei jūrinei apskričiai.
Klaipėdos apskrities bendrasis planas rengiamas jau daugiau nei du dešimtmečius – nuo 1994 metų. 1998 metais plano rengimas buvo pristabdytas, o pastaruoju metu pamažu vėl atnaujinamas. Dabar dokumentą vertinantys specialistai pabrėžia, kad jame per mažai atsižvelgta į geografinę apskrities padėtį. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Benetis sakė, kad visos gyvenvietės, esančios prie vandens, turėtų turėti kontaktą su vandeniu. Anot jo, tai nereiškia, kad būtina statyti giliavandenius uostus, tačiau mažos prieplaukos gerokai pagyvintų turizmą.
Specialisto tvirtinimu, tada sparčiau galėtų vystytis ir pakrančių žvejyba, buriavimas bei pramoginė laivyba.
Klaipėdos apskrities bendrąjį planą rengiantys architektai bei kitų sričių specialistai sutinka su tokiomis pastabomis. Juolab kad apie prieplaukų bei uostelių trūkumą Lietuvos pakrantėje ne kartą yra kalbėję ir buriuotojai. Jie sako, kad dėl pernelyg didelio atstumo tarp tokių objektų užsienio turistai renkasi kitus, patogesnius maršrutus.
Beje, išaugus pramoginės laivybos populiarumui, mažuosius laivelius pastaruoju metu sunkia talpina ir jau esantys uostai bei jachtklubai.
2005-09-05 17:08