Kultūros ministerija, pritardama pilietinei iniciatyvai, kuria siekiama ieškoti visiems priimtinų sprendimų dėl kino teatro „Lietuva” išsaugojimo, ragina Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus apskritį surengti viešą forumą.
„Kultūriniai traukos židiniai, susiformavę Vilniaus miesto centre, turi ir toliau likti atviri miesto žmonėms. Svarbu, kad kultūrinis gyvenimas būsimoje Europos kultūros sostinėje nesunyktų. Tam būtina suderinti valstybės, miesto ir privačius interesus, todėl artimiausiu metu inicijuosime viešą susitikimą, kuriame bus priimtas aiškus spendimas dėl kino teatro likimo” – sako kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė.
Vilniaus apskrities viršininko administracija pritaria Kultūros ministerijos pozicijai Lietuvos kino teatro išsaugojimo klausimus spręsti viešųjų diskusijų būdu.
Pasak Kultūros ministro patarėjos Zitos Čepaitės, Kultūros ministerija siekia, kad kino teatras išliktų. Kultūros ministerija dar gegužės mėnesį kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) dėl kino teatro „Lietuva” skelbimo saugomu valstybės kultūros paveldo objektu, tačiau KPD į tokį siūlymą atsakė, kad „nemato galimybių siūlyti kino teatrą „Lietuva” įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir skelbti saugomu kultūros paveldo objektu”.
Pavasarį Kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas inicijavo susitikimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai mažėjančių visuomenės reikmėms skirtų vietų. V. Prudnikovas aiškinosi, ar įmanoma išlaikyti „Lietuvos” kino teatro esamą paskirtį – kad tai liktų nekomercinio kino centras.
Š.m. liepos 27 d. Kultūros ministerijoje Kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo iniciatyva vyko susitikimas dėl „Lietuvos” kino teatro likimo. Susitikime dalyvavo Vilniaus meras Artūras Zuokas, VP Market atstovas Mindaugas Marcinkevičius, UAB „Europos kinas” direktorė Vida Ramaškienė, architektas Algis Nasvytis.
Susitikime ministrui buvo pristatytas Lietuvos kino teatro projektas, kurį ministrui pateikti žadėjo prieš trejus metus teatrą įsigijusios VP Market atstovas Mindaugas Marcinkevičius.
Susitikime pritarta, kad yra galimybė išlaikyti 2 salių kino teatrą. (Viena salė – šimto, o kita – dviejų šimtų vietų).
Architekto A.Nasvyčio, rengusio teatro projektą, teigimu, pastatas būtų išardomas ir statomas iš naujo, o formuojant perimetro santykį būtų atsižvelgta į senamiesčio architektūrą ir paveldosauginius reikalavimus. Pritarus šiam projektui, naujas kino teatras būtų pastatytas per dvejus metus.
Rugpjūčio mėnesį turėjo būti kitas susitikimas, kuriame būtų pristatomi kino teatro statybų ir veiklos paskaičiavimai. Į susitikimą VP Market atstovas neatvyko.
Kino teatras „Lietuva” pastatytas 1965 metais. 2002 metais Vilniaus miesto savivaldybė teatrą pardavė VP Market grupei. Kino teatro „Lietuva” pastato nuomos sutartis tarp VP Market ir UAB „Europos kinas” galioja iki š.m. rugsėjo 25 d.
2005 metais Kultūros ministerija teatrą valdančios UAB „Europos kinas” programoms skyrė per 80.000 Lt. Pasak Kultūros ministro patarėjos Zitos Čepaitės, kino teatro finansavimas galimas tik per programinį finansavimą, kuomet teatras kreipiasi į ministeriją prašydamas finansuoti konkrečius projektus. Kultūros ministerija jos valdymo sričiai nepriklausančias įstaigas finansuoti gali tik per tam tikras programas.
‘Lietuvos” kino teatro lankomumas per metus vidutiniškai siekia 160 tūkstančių žiūrovų. Specialistų teigimu, teatras dirba nuostolingai.
Kategorijos
- Aplinkosauga
- Augintiniai
- Ekonomika
- Informacinės technologijos
- Interjeras
- Įvairenybės
- Justicija
- Kinas
- Kultūra
- Laisvalaikis
- Lietuvoje
- Medicina
- Mityba
- Mokslas
- Moterims
- Nuomonė
- Pasaulyje
- Politika
- Psichologija
- Receptai
- Renginiai
- Šeima ir namai
- Specialistai konsultuoja
- Sportas
- Statyba
- Švietimas
- Transportas
- Vaikai
- Vyrams
- Žiniasklaida