Pentagonas: jankis brolis tave stebi

Kas ateina į galvą, kai išgirstame žodį „valdžia”? Dideli pinigai? Didelės galimybės? Įtaka? O galbūt viskas kartu?

Pentagonas viso šito turi daugiau nei pakankamai. Ne veltui kai kurie Pentagoną vadina pasaulinės valdžios centru Žemėje.

Gigantiškas penkiakampis

Vieta, kurioje buvo lemta išaugti Pentagonui, buvo žinoma kaip tikras pelkėje esantis sąvartynas. Jo statybai prireikė atvežti daugiau nei 5 mi­lijonus kubinių metrų žemės, 40 tūks­tančių betoninių polių, 680 tūkstan­čių tonų smėlio ir žvyro. Pastatas bu­vo statomas milžiniškais tempais ir 1943 metų viduryje, vos per 16 mė­nesių, milžiniškas kompleksas buvo baigtas. Apylinkės staiga pasikeitė.

Pentagono statybai Amerikos vyriau­sybė išleido 83 milijonus dolerių, ta­čiau karo metais šie pinigai tapo gera investicija. Pradžioje prie JAV gy­nybos ministerijos buvo tiesiog planuojama pastatyti papildomą biurą. Tačiau ministerija veržliai plėtėsi ir ta­po aišku, kad efektyviau bus statyti vieną didelį karinį kompleksą, negu vi­soje Amerikoje kurti biurus. Šiuo kom­pleksu ir tapo Pentagonas.

Statybai vadovavo generolas Brechemas B. Samervilis, kuris taip buvo už­sidegęs projekto darymu, kad net ig­noravo prezidento Ruzvelto numatytus pastato gabaritus. Pagrindiniu architek­tu tapo Džordžas Bergstromas. 1941 metų spalį Ruzveltas palaimino projek­tą ir prasidėjo darbas dieną ir naktį. Iš pradžių buvo planuojama Pentagoną pastatyti kaip trijų aukštų pastatą, tačiau po Perl Harboro puolimo statinys buvo papildytas dar vienu aukštu, o šiek tiek vėliau – ir penktu. „Gyventojus” įkeldavo pastačius atskiras sekcijas. Pirmieji į naujuosius namus įsikėlė dar 1942 metų balandį.

Pastatas taip pavadintas dėl savo formos (angl. pentagon – penkiakampis). Galbūt jis dabar būtų vadinęsis kitaip ir atrodęs ne taip originaliai, jeigu ne vienas trūkumas, kuris privertė architektus pamąstyti apie projekto kompaktiškumą. Pasirinkta forma pasirodė esanti ganėtinai vykusi, – priminė viduramžių gynybinius įtvirtinimus, taigi tapo savotišku valdžios ir galios simboliu.

Architektai daug dėmesio skyrė saugumui, o konkrečiau – kad pastatas būtų atsparus gaisrams. Jį surentė iš betono ir metalinių sijų. Atskiros pastato dalys viena nuo kitos atskirtos masyviomis dvigubomis durimis, reaguojančiomis į karštį. Visą pastatą saugo automatiniai purkštuvai ir daugybė evakuacijos zonų.

Biurų miestas

Pentagono gabaritai įspūdingi. Kom­plekso plotas — maždaug 3,2 tūkstan­čio kvadratinių kilometrų. Nepaisant to­kio pribloškiančio skaičiaus, pereiti iš vienos pastato dalies į priešingą gali­ma per 7 minutes. Architektai pasistengė maksimaliai padidinti judėjimo po kompleksą efektyvumą. Pasta­tas susideda iš 5 mazgų, turinčių pen­kiakampę formą ir sujungtų vienas su kitu koridoriais. Bendras jų ilgis — apie 30 kilometrų.

Pentagonas yra stambiausias pasau­lyje biuras. Iš esmės tai yra ištisas miestas, kuriame žmonės gy­vena, dirba ir pramogauja. Jame telpa 23 tūkstančiai darbuotojų (tiek kareivių, tiek civilių). Daugelis jų atvažiuoja iš Vašingtono, kuris yra už 50 kilometrų. Specialiai Pentagono darbuotojams vy­riausybė pastatė greitkelį ir modernų metro. Pastato viduje yra didelė valgykla, dvi kavinės, 6 barai. Šalia gali­ma pamatyti prekybos centrą ir milžiniš­ką automobilių stovėjimo aikštelę, ku­rioje telpa iki 9 tūkstančių mašinų. Ten taip pat yra sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir naujas sveikatingumo centras.

Kiekvieną dieną Pentagonas sulaukia daugiau nei 200 tūkstančių telefono skambučių, o per mėnesį gaunamų laiš­kų skaičius seniai viršija milijoną. Penta­gonas turi savo biblioteką, kurioje yra apie 300 tūkstančių specializuotų kny­gų, 800 tūkstančių dokumentų ir 1800 žiniasklaidos leidinių įvairiomis kalbomis. Čia yra viskas, ko reikia žmonėms, kurių darbas — analizuoti užsienio šalių politinį ir karinį aktyvumą. Beje, surasti bet kokį dokumentą galima tikrai greitai. Viskas auto­matizuota ir maksimaliai supaprastinta.

Penkias dienas per savaitę į Pentago­ną pristatomas „rytinis paukštelis”. Taip vadinasi Pentagono einamųjų naujienų tarnybos (CNS — Current News Servi­ce) dokumentas, kuriame surinkti visi ka­rinės tematikos straipsniai, išspausdinti tą dieną viso pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose. Dokumentą kruopščiai išstu­dijuoja vadovybė, kuri seka naujienas ir analizuoja galimą tarptautinių įvykių po­veikį JAV interesams.

Diktatorius

Kaip ir buvo planuota, Pentagonas ta­po pagrindiniu nacionalinio saugumo stebėtoju ir JAV gynybos ministerijos si­nonimu. Pastate yra faktiškai visų Ame­rikos karinių organizacijų atstovybės. Čia taip pat sukoncentruota pagrindinė vadovybė, kuri sprendžia, kaip elgtis bet kokios kriti­nės situacijos atveju.

Pentagono centre yra vieta, panaši į parką. Ją vadina Ground Zero, kadangi sienų apsuptyje ji primena branduolinės raketos įvedimo į taikinį daviklį, kuris vadinamas lygiai taip pat. Tai vienintelė Pentagono vieta, kur kariškiai neprivalo nešioti kepurės ir atidavinėti pagarbos.

JAV kongresas stebi, kaip efektyviai paskirstomi Pentagonui skirti pinigai. Visi kariniai projektai ir gaminiai prasi­deda tik jam sutikus. Kasmetinis Pen­tagono biudžetas siekia apie 10 mili­jardų dolerių. Didelė šios sumos dalis skiriama ginkluotės kūrimui finansuoti. Pati pažangiausia sritis yra kos­mosas. Dar prieš keletą metų fantastiš­kai atrodė didelės griaunamosios ga­lios palydovų lazeriai, tačiau jau da­bar Pentagonas iš tiesų kuria panašų ginklą. Jau dabar orbitoje kursuoja amerikiečių palydovai, sugebantys nai­kinti kitų šalių palydovus.

Pentagonas nuolat plečia savo įtakos sferas. Daug pinigų išleidžiama naujų ba­zių statybai ir turimų tobulinimui. Per pastaruosius dvejus metus buvo atidary­tos naujos karinės bazės Uzbekistane, Kazachstane, Kirgizijoje, Jungtiniuose Ara­bų Emyratuose ir kai kuriose kitose ša­lyse. Dabar panašūs darbai atliekami Okinavoje, Havajuose, Vokietijoje ir Di­džiojoje Britanijoje, o ateityje planuoja­ma apimti visą Rytų Europą.

250 tūkstančių JAV kareivių bazuoja­si 156 pasaulio šalyse. Iš esmės JAV gynybos ministerija veikia kaip karinis diktatorius, pasaulio prievaizdas.

Rekonstrukcija

50 metų nuo pat atsiradimo Pentagonas nebuvo restauruojamas, tačiau jis per tą laiką nepavirto į nušiurusį tvartą – JAV vyriausybė nepagailėjo pinigų patikimo komplekso sukūrimui. Nepaisant to, praėjusio dešimtmečio pradžioje prasidėjo globalus Pentagono modernizacijos projektas. Buvo visiškai pakeistos energijos tiekimo, šildymo, ventiliacijos sistemos, o informacijos tarnybos perėjo į naują lygį. Pastato viduje buvo įdiegta keletas kompiuterius susiejančių tinklų bei serveriai, gigantiškoms duomenų apimtims. Darbo efektyvumas ir patogumas žymiai išaugo.

2001 metų rugsėjo 11 dieną lėktuvą, kurio numeris 77, išskridusį iš Vašingtono ir vykusį į Los Andželą, ore užgrobė teroristai. Pasekmės visiems žinomos – lėktuvas įsirėžė į vakarinį Pentagono sparną, todėl žuvo 64 keleiviai ir 125 kariškiai. Smarkiai nukentėjo ir pats pastatas. Norint jį atstatyti, reikėjo visiškai nugriauti didelę dalį pastato ir perstatyti viską iš naujo. Pentagono restauravimas užtruko ilgiau nei metus.

JAV kongresas nusprendė pastatyti memorialą žuvusiems atminti. Jį galės aplankyti bet kuris pilietis. Konkurse, paskelbtame statybų kompanijoms, dalyvavo dešimtys pretendentų, tačiau 11,5 milijono dolerių statybų finansavimą laimėjo JAV armijos inžinerinis korpusas. Memorialo kūrimo procese aktyviai dalyvaus žuvusiųjų šeimos. Atidarymas planuojamas 2005 metų rudenį.

Pasikėsinimų į Pentagoną būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, keletą kartų buvo gauti siuntiniai – bombos. Viena iš jų praėjusio dešimtmečio viduryje sugriovė pašto pristatymo skyrių. Galų gale 1999 metais vadovybė išskyrė pinigų ir pastatė Nuotolinio pristatymo pastatą (RDF – Remote Delivery Facility), kuriame ir tikrinama visa korespondencija.

Prieš keletą metų Pentagone buvo vedami pažintiniai ekskursijų turai. Kiekvienas žmogus galėjo aplankyti „Valdžios centre”. Tačiau po rugsėjo 11-osios teroro akto turizmo galimybės buvo smarkiai apribotos. Dabar kartais vykdomi turai tik prestižinių mokymo įstaigų studentams.

Pentagono politikos esmė yra veržimasis link absoliučios kontrolės. Rugsėjo 11-osios teroro aktas sumenkino gynybos ministerijos reputaciją, todėl pastaroji dabar stengiasi iš paskutiniųjų, kad tai niekada nepasikartotų. Tačiau naują pasikėsinimą sustabdyti galima tik pasiklausant, sekant, infiltruojant savo žmones į įvairias veiklos sritis. Žiniasklaidos atstovai mano, jog terorizmas – pagrindinė grėsmė artimiausioje ateityje. O man atrodo, kad nė kiek ne mažesnė grėsmė kyla ir iš tų, kurie bando su terorizmu kovoti bet kokiais būdais ir nieko nepaisydami.

Aurelijus Eriksonas