Vyriausybė planuoja galutinai prarasti „Mažeikių naftos” kontrolę. Suma, kurios ketinama paprašyti iš pirkėjo, labai panaši į tą, už kurią kadaise konservatoriai perleido įmonę „Williams”. Tačiau pinigai – dar ne pats įdomiausias planuojamo sandorio dėmuo.
Daug įdomiau, kad parduoti ketinama pagal sutartį, už kurios pasirašymą ministras Sigitas Kaktys sėdėjo teisiamųjų suole. O visų įdomiausia, kad pirkėjas bus „Jukos”, bendrovė, kuri netrukus pereis Kremliaus žinion kartu su visu turtu. Taigi, ir su „Mažeikių naftos” akcijomis.
Kol kas ši įvykių eiga yra pateikiama tik kaip vienas iš galimų variantų. Jis reklamuojamas 400 milijonų litų vizija, kuria, esą, pasipildytų valstybės biudžetas šį sandorį sudarius. Puiku! Tačiau yra trejetas „bet”.
Pirma, „Jukos” yra nemoki, vadinasi, ir vėl bus mokama ne pinigais, o kokiomis nors užskaitomis, kurios realių pinigų į valstybės iždą neatneš. Antra, minėtosios sutarties su „Williams” sąlygose nėra numatyta, kad Lietuvos naftos verslo strateginio partnerio teisės negali pereiti valstybinei Rusijos verslo struktūrai. Trečia, Lietuvos ekonomika auga, ir tai reiškia, kad nėra mirtino poreikio parduoti Lietuvos energetinę už grašius.
Naftos kainos pasaulyje auga ir visi, kurie valdo nors dalį to verslo, dabar turtėja geometrine progresija. Visi, išskyrus Lietuvos Vyriausybę, kuri sumanė atsikratyti „Mažeikių naftos” akcijų už sumą, kurios pakaktų gal tik porai maisto perdirbimo fabrikų nupirkti ar pastatyti. O juk čia – ne mėsa. Čia – nafta. Jaučiat skirtumą?
Beje, apie Vyriausybės derybas su „Jukos” dėl tolesnio sutarties vykdymo, kaip aiškėja, tarėsi premjero patarėjas Saulius Spėčius, kuris kadaise buvo Eugenijaus Maldeikio derybininkų komandoje ir smarkiai kritikavo galutinį sutarties variantą.
Keičiasi šeimininkai, keičiasi ir požiūriai. Dabar jau su „Jukos” deramasi dėl tolesnio tos bjauriosios sutarties vykdymo. Su „Jukos”, kuriai atidavusi pusę turimų akcijų ir likusi su daugiau nei 20 proc. akcijų paketu Lietuva jau galės būti tik stebėtoja.
O stebėti tai bus ką: kai Kremlius prisikas ir prie „Jukos” turto užsienyje (ten laikomos ir šiai nelaimėlių bendrovei priklausančios „Mažeikių naftos” akcijos), tai „Mažeikių naftos”, vienos didžiausių šalyje mokesčių mokėtojos ir pagrindinės benzino tiekėjos į Lietuvos rinką, politiką tvarkys jau tie, kuriems naftos kaina bus ne tik verslo, bet ir politikos dalis.
Taigi, apie planuojamą sandėrį prasitarusiai Vyriausybei reikia užduoti vieną vienintelį klausimą: kodėl ji nori duoti Rusijai dar vieną Lietuvos politinės kontrolės svertą? Dujas juk jau atidavė ir žino, kuo tai gręsia. Manipuliuodamas ketinimais didinti Lietuvai parduodamų dujų kainą „Gazprom” šokdina patį premjerą. Netrukus jis pareikalaus, kad Seimas atsisakytų ketinimų reguliuoti dujų kainas taip, kad jos būtų naudingos Lietuvos vartotojams.
Ar aprėps premjeras dar vieną darbo barą? Kai „Mažeikių naftos” kontrolę perims Rusijos valdžia, teks atstovauti ir jos interesams. O juk jau ir amžius ne tas, ir žvitrumas.
Rūta Grinevičiūtė
„Vakarų ekspresas”