Tautvydas Barštys: „Sėkmingas verslas – tik sąžiningas”

„Kauno grūdų” įmonių grupė ketina užimti dar didesnę Lietuvos rinkos dalį ir įsitvirtinti Žemaitijoje.

Lietuvoje žinomas verslininkas, įmonių grupės „Kauno grūdai” valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys „Kauno grūdų” akcinę bendrovę įsteigė 1993 metais. 1996-aisiais ji įsigijo „Kaišiadorių paukštyno”, 1997-aisiais – „Vilniaus paukštyno” bendroves, 1999-aisiais – „Zelvės” įmonę.

Įmonių grupės „Kauno grūdai” prekybos pajamos 1996-2004 metais padidėjo nuo 195 iki 290 mln. Lt. Pasak T. Barščio, 2005 metais pajamos sieks 360 mln. Lt. Per tuos metus investuota 172,5 mln. Lt.

2005 metais „Kauno grūdų” grupės įmonėse buvo 2300 darbo vietų. Atlyginimo vidurkis – 1 270 Lt per mėnesį.

Įmonių grupės „Kauno grūdai” apyvarta per pirmuosius šešis šių metų mėnesius sudarė 167,2 mln. Lt. Grupės įmonės savo produkciją eksportuoja į Olandiją, Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją.

T. Barštys sakė, jog eksportas nuolat didėja.

– Su kokiais, jūsų nuomone, sunkumais šiuo metu susiduria Lietuvos ekonomika?

– Lietuvai įstojus į ES, šalies ekonomika įgijo antrąjį kvėpavimą. Įvairiose pramonės šakose, tarkime, baldų arba žemės ūkyje, mūsų žmonės sugeba pagaminti produkciją, kuri gali konkuruoti su Vakarų Europos produktais – ji nenusileidžia kokybe ir yra šiek tiek pigesnė.

Bet problemų turime. Man teko važinėti po Vakarų Europą, todėl pastebėjau, kad ten mes vis dar vertinami kaip trečiojo pasaulio šalis, netgi nepasitikima mumis. Tai trukdo, nes ir įvykiai Lietuvoje taip pat vertinami nepakankamai.

Kaip importuotojai dabar atliekame „namų užduotis”, bendraujame su prekiautojais, pristatome produkcijos pavyzdžius, savo įrenginių galimybes. Vakaruose stebisi Lietuvoje pagamintų produktų kokybe. Europos SAPARD programos padedama įmonių grupė „Kauno grūdai” pirko naujausios įrangos, todėl galėjo pasiekti puikių rezultatų. Nuo Lietuvos įstojimo į ES „Kauno grūdų” pramoninės grupės augimo tempai pernai padidėjo 40 proc. Vakaruose kartais nesupranta tokių veržlių augimo tempų. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius mūsų augimo tempai siekė 25 proc. Tai irgi nemažai.

– Kaip naftos ir jos produktų brangimas, dolerio kurso didėjimas euro atžvilgiu atsiliepė Lietuvos ūkiui ir jūsų įmonėms?

– Kaip Lietuvos pilietis tikrai norėčiau, kad vartotojai mažiau mokėtų už degalus, dujas, produktus. Kainos galėtų būti mažesnės. Žinau, kad rezervų dar turime. Tačiau tam trukdo kai kurių asmenų veikla. Tai, kas dedasi aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, vertinu kaip nekorektiškumą verslo atžvilgiu. Valdžios vyrai šalį pavertė savo UAB, nejaučia saiko, to, kad iššvaistomas šalies turtas.

Be abejonės, produktai brangsta. Tačiau ir žmonės atsirenka produktus. Socialiai neapsaugoti žmonės neturi galimybės rinktis, tačiau vidurinysis sluoksnis tai jau pajėgia. Daugelis mėsą renkasi pagal maistingumą. Jeigu broileris šaldytas, jo maistingumas siekia 50-60 proc. Šviežio broilerio maistingumas – 100 proc. Vartotojui geriau pirkti šviežią, nors ir brangesnį produktą. Geriau pirkti mažiau, bet sveikesnės mėsos. Prieš 10-12 metų rinkos pagrindą sudarė šaldyti broileriai, o dabar, priešingai, – šviežia mėsa.

– Priklausote turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtukui. Kokios jūsų sėkmės paslaptys, verslo principai?

– Turiu bendraminčių, su kuriais ir tvarkau visus reikalus. Mes daug diskutuojame – iki pamėlynavimo, ypač kai kuriame verslo planus. Manau, kad svarbiausia – darbštumas, sugebėjimas dirbti su žmonėmis. Kai vykstu į kitas šalis, matau, kad ten darbe mažiau stresų nei pas mus, mažesnė įtampa, žmonių kiršinimas. Ten ne taip akivaizdžiai siekiama prasiveržti prie valdžios lovio. O pas mus grupuotės veikia aiškiai. Toks kiršinimas nesukuria darbinės nuotaikos.

Mūsų žmonės turi didesnį potencialą, yra gabesni. Jaučiu jaunos valstybės sindromą. Politika laikosi pasakėčios apie gulbę, vėžį ir lydeką, tempiančių vežimą į skirtingas puses, principo.

Mūsų grupės įmonių sėkmė – nuolatinės investicijos. Jeigu nieko neinvestuosi, nieko ir neturėsi.

– Ar per 10 metų pasikeitė mūsų verslininkai, gal jų santykiai tapo civilizuotesni?

– Manau, kad pasikeitė. Verslininkų būna įvairių, ilgainiui žmonės išsiaiškino, kas yra kas. Deja, mūsų verslas neturi savo etikos. Labai dažnai sutinkame tokių, kurie teršia savo reputaciją, kurią vėliau sunku atgauti. Sąžiningumas versle – didis dalykas, verslininkai tai jau suprato. Tikro, ilgalaikio verslo nesąžiningai nesukursi.

Valerijus Rajevskis