Baigiantis metams Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai liūdnai konstatuoja: darbo saugos pažeidimų daugėja.
Šį mėnesį uostamiestyje tarnybos metu žuvo 2 ir buvo sunkiai sužaloti du asmenys.
Pastaruoju metu Klaipėdos įmonėse įvykusios nelaimės pa-rodė atsainų darbdavių požiūrį į pavaldinių sveikatą ir saugumą.
Nelaimių – daugiau
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas apgailestavo, kad šiemet nelaimių, kurių metu nukentėjo darbuotojai, buvo daugiau nei pernai.
„Kol darbdaviai nesuvoks, kad dirbti nesaugiai neverta, nieko gero nepasieksime. Užsienio šalyse draudimo kompanijos imasi ženkliai didinti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas. Įmonių vadovai priversti daryti išvadas ir imtis priemonių”, – aiškino Darbo inspekcijos atstovas.
Jo teigimu, liūdina tai, kad darbdaviai taupo savo pavaldinių sveikatos sąskaita.
Trūksta pajėgų
A.Džiugas sakė, kad sėkmingai vykdyti darbo saugos prevenciją trukdo per didelis krūvis.
„Maždaug 17 inspektorių tenka daugiau nei 20 tūkstančių įmonių. Daugiausia laiko atima skundų ir nelaimių tyrimas, tad vykdyti reguliarius patikrinimus įmonėse trūksta laiko”, – teigė vadovas.
Jis įsitikinęs, kad prevencinis inspektavimas neduos teigiamų rezultatų, jei įmonių vadovai ir darbuotojai patys nesirūpins savo saugumu.
„Mes tik kontroliuojame. Užtikrinti darbuotojų saugumą privalo patys bendrovių vadovai”, – tvirtino A.Džiugas.
Pasekmės ilgalaikės
Visos privačios ir valstybinės įmonės reguliariai moka privalomojo draudimo įmokas „Sodrai”. Atsižvelgiant į tai, ar bendrovėje buvo nelaimingų atsitikimų, diferencijuojami įmokų tarifai. Mažiausiai moka tos įmonės, kuriose iki šiol nepasitaikė darbo saugos pažeidimų ir nelaimių.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus direktorius Vidmantas Rudzevičius pritarė nuomonei, kad darbdaviai per mažai rūpinasi pavaldinių saugumu darbe.
„Deja, reaguojama tik tada, kai įvyksta nelaimė. Problema ta, kad traumos pasekmės gali išryškėti kur kas vėliau. Tada darbuotojas jau praėjus keliems metams kreipiasi į teismą dėl to, kad prarado sveikatą ir susirgo profesine liga”, – sakė „Sodros” atstovas.
Jo nuomone, negalima atmesti galimybės, kad darbuotojai kartais piktnaudžiauja savo padėtimi, siekdami gauti kompensaciją iš jį nuskriaudusio darbdavio.
Draudžia dažniau
Draudimo kompanijos teigia, kad įmonių darbuotojų draudimas Lietuvoje kasmet tampa vis populiaresnis.
„Mūsų kompanijos duomenimis, per 2006 m. sausį – rugsėjį komercinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paslaugos įmokos išaugo 10 procentų, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Klaipėdos regione augimas yra panašus, tačiau ne toks spartus kaip kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose”, – teigė bendrovės „Lietuvos draudimas” atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.
Anot jo, aktyviausiai draudžiami biurų, statybos, medžio apdirbimo įmonių darbuotojai, vežėjai. „Pastebime tendenciją, kad įmonės dažnai pasirenka šią paslaugą kaip papildomą motyvacijos priemonę darbuotojams ir draudžia ne tik standartiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, bet ir nuo papildomų rizikų, pavyzdžiui, erkinio encefalito, ūmaus apendicito, stabligės, Laimo ligos”, – pasakojo draudimo kompanijos atstovas.
Paprastai darbuotojai apdraudžiami 100-150 tūkst. Lt draudimo suma mirties atveju ir 10-20 tūkst. Lt suma traumų atveju.
Vidutinė draudimo išmoka – 6200 Lt. Draudimo kompanijų praktika rodo, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta statybos įmonėse ir darbuotojams patekus į eismo įvykius.