Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių elektros tiekėjų pastotės gali tapti teroristų taikiniu. Jas saugančių bendrovių atstovai pripažįsta, kad dar ne visuose objektuose įrengti apsaugos davikliai, todėl kilus grėsmei ne iš karto galima reaguoti į pavojaus signalus.
Prieš porą savaičių Kaune nutikusi skaudi tragedija, kai didžiausioje transformatorinėje nugriaudėjusio sprogimo metu žuvo žmogus, gali pasikartoti.
Privatizuota bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai (VST) ir valstybės valdoma įmonė Rytų skirstomieji tinklai (RST) dar negali užtikrinti visų objektų apsaugos. Specialiųjų tarnybų darbuotojai pripažįsta, kad laisvai prieinami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys objektai gali tapti ne tik bet kurio savižudžio, bet ir teroristų ar diversantų taikiniu.
Negali užtikrinti saugumo
Bendrovėms VST ir RST priklausantys pastatai ir objektai turėtų būti saugomi nenutraukiamai, o iškilus bet kokiai grėsmei – nedelsiant reaguojama į pavojaus signalus.
Tokius reikalavimus dar 2004-ųjų rugsėjį savo įsakyme nurodė ūkio ministras. Elektros tinklų įmonės priskirtos prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų, kurių veiklą reguliuoja Ūkio ministerija. Pagal ūkio ministro nurodymus turi būti saugomos ne tik elektros pastotės, dispečerinės, bet ir gamybinės, administracinės patalpos. Tačiau nei VST, nei RST kol kas negali visose elektros pastotėse užtikrinti saugumo.
„Visos mūsų bendrovei priklausančios pastotės yra aptvertos tvora ir užrakintos, – LŽ tvirtino privatizuotos VST atstovė Laura Dabulytė. – Daugelyje pastočių jau įrengti judesio davikliai, juos visą parą stebi dispečeris. Rūpintis pastočių saugumu VST pradėjo dar 2000-aisiais, kai ypač suaktyvėjo transformatorių alyvos vagystės. Saugumu dar labiau imta rūpintis privatizavus bendrovę. Vien šiais metais jau įrengta 17 pastočių, atitinkančių saugumo reikalavimus”.
Pasak Dabulytės, modernizuojant transformatorių pastotes ar statant naujas, imamasi dar patikimesnių saugumo priemonių.
Į pastotes – be kliūčių
Dar prastesnė padėtis yra valstybės valdomoje RST. Šios bendrovės pastotės taip pat užtvertos tvora ir užrakintos, tačiau judesio davikliai sumontuoti tik dalyje jų.
„Davikliai labai brangiai kainuoja, todėl kol kas jais negalime aprūpinti visos saugomos teritorijos, – sakė bendrovės atstovė Liana Jagniatinskytė. – Bendrovės specialistai dažnai keičia kilnojamų daviklių vietą – prieš patekdami į teritoriją nusikaltėliai nežino, ar čia įrengta signalizacija. Kiekvienas protingas žmogus suvokia, kad į saugomą teritoriją draudžiama užeiti, kad tai pavojinga”.
RST atstovė atmetė galimybę, kad elektros pastotės gali sudominti teroristus, nes „tokių atvejų Lietuvoje dar nebuvo”. Pasak Jagniatinskytės, pastotės kol kas domina tik transformatorių alyvos ir elektros laidų vagis. Nors elektros ūkio įranga įtraukta į Ūkio ministerijos patvirtintą draudžiamų supirkti netauriųjų metalo laužo ir atliekų sąrašą, vagys randa galimybę parduoti pavogtus laidus ar įrenginius.
Praėjusiais metais iš VST pavogta beveik 20 tonų elektros laidų, o iš transformatorių išleista beveik 56 tonos alyvos. Didelių nuostolių patyrė ir RST.
Reikia stiprinti apsaugą
Kad reikia ne tik užtikrinti, bet ir griežtinti transformatorinių apsaugą, parodė prieš dvi savaites Kaune nutikusi skaudi tragedija. Sprogus elektros transformatoriui išsiliejo mažiausiai 20 tonų karštos alyvos, kilo didžiulis gaisras. Beveik po poros valandų siautėjančią ugnį įveikę ugniagesiai gelbėtojai rado sudegusio žmogaus lavoną. Manoma, kad sprogimas įvyko vyrui užlipus ant viršutinės transformatorinės dalies ir įvykus trumpajam jungimui.
Po tragedijos kalbėta, kad sprogimą galėjo sukelti savižudis, tądien sužinojęs, jog serga vėžiu. Specialiųjų tarnybų darbuotojai pabrėžia, kad po tokių incidentų tiesiog būtina stiprinti pastočių apsaugą, nes savižudžių išpuolių gali daugėti.
Per brangus malonumas
Pasak specialiųjų tarnybų pareigūnų, elektros pastotės gali būti patrauklios ne tik vagims ar savižudžiams, bet ir teroristams.
„Jeigu kas nors šalyje nuspręstų surengti diversiją, jiems daug pastangų nereikėtų, – LŽ tvirtino vienas pavardės nenorėjęs skelbti pareigūnas. – Kol pastotės nėra tinkamai apsaugotos, be elektros galima palikti ne vieną tūkstantį žmonių. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys objektai užsienyje ypač griežtai saugomi, tokių priemonių turėtų imtis ir Lietuvos bendrovės”.
Saugoti pastotes prieš keletą metų RST siūlė policijai priklausanti apsaugos bendrovė „Pasala”, tačiau atsakingi elektros tinklų darbuotojai nusprendė, kad ši apsauga – per brangus malonumas. Vienos pastotės apsauga atsieitų apie 1000 litų, o RST priklauso daugiau kaip 500 pastočių.
Laimėjo ekskomisaro bendrovė
Nusikaltėlių taikiniu gali tapti ne tik pastotės, bet administraciniai pastatai, gamybinės bazės. VST apsauga rūpinasi bendrovei priklausančios saugos tarnybos apsaugininkai, o RST skelbia viešuosius pirkimus apsaugos paslaugoms pirkti.
Pastaruosius dvejus metus RST saugojo Policijos departamentui priklausanti valstybės bendrovė „Pasala”, tačiau naujausią konkursą šioms paslaugoms teikti ji pralaimėjo. Dabar objektų apsauga rūpinasi už piktnaudžiavimą nuteisto buvusio Vilniaus policijos vadovo Eriko Kaliačiaus vadovaujama saugos bendrovė „Trikampis žiedas”. Ši bendrovė konkurse pasiūlė mažiausią kainą už apsaugą. Šiek tiek daugiau užsiprašė „Ekskomisarų biuras”. Trečioje vietoje likusi policijos bendrovė „Pasala” nesutiko su Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu ir jį apskundė teismui.
„Trikampis žiedas” RST tikino, kad gavęs pavojaus signalą į įvykio vietą nedelsdamas siųs mobilų ekipažą, kuris „atvyksta į įvykio vietą per 2-3 minutes”.
Prašo policijos pagalbos
LŽ šaltinių duomenimis, „Trikampis žiedas” neturėjo galimybių užtikrinti apsaugos net 18 RST objektų, kuriuos nenutraukiamai buvo įsipareigojęs saugoti.
Konkursą laimėjusios bendrovės vadovai kreipėsi į „Pasalą” ir paprašė, kad ji per savo pultus stebėtų padėtį 18 objektų ir kilus pavojui reaguotų. Mat „Trikampis žiedas” pats neturi reikalingos įrangos. Tačiau viešajai policijai priklausanti bendrovė atsisakė bendradarbiauti. Apie susidariusią situaciją policija informavo jos paslaugų atsisakiusią RST.
„Galiu patikinti, kad visi objektai yra saugomi, juose užtikrintas stebėjimas ir reagavimas į pavojaus signalus”, – „Trikampo žiedo” valdybos pirmininko pavaduotojas Jefimas Lancmanas LŽ tikino, kad jokių problemų dėl apsaugos užtikrinimo RST objektuose nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad sutartys su policija sudarytos, nors „Pasala” tai neigia.
Gamybinės bazės – be apsaugos
Tarp galbūt nesaugomų objektų yra ne tik administraciniai pastatai su buhalterijomis, bet ir gamybinės bazės. Jos ypač patrauklios nusikaltėliams – čia laikomos atsarginės detalės ir visa reikalinga įranga gedimams šalinti. LŽ šaltinių teigimu, be apsaugos galėjo likti bazės Pabradėje ir Anykščiuose.
Policijos bendrovė „Pasala” dar nepraranda vilties toliau saugoti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius RST objektus. LŽ duomenimis, bendrovė kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti viešųjų pirkimų konkurso rezultatus, kuriais nugalėtoju pripažintas „Trikampis žiedas” bei antrąją vietą užėmęs „Ekskomisarų biuras”. Bendrovės direktoriaus Sigito Šlakaičio pareiškime teismui teigiama, kad 15-20 proc. pigiau nei „Pasala” apsaugą RST pasiūliusios privačios saugos tarnybos į kainą neįtraukė pajėgų, reikalingų operatyviai užtikrinti objektų saugumą.