Akinanti šypsena

Pagal europietišką tradiciją lygūs ir balti dantys – grožio etalonas. Vis dėlto laimingųjų, kurie tokius dantis turi nuo gimimo, – vienetai.

Sraigė turi 2500 dantų. Žmogus geriausiu atveju – trisdešimt du. Užtat kiek jiems skiriama dėmesio. Dantys turi žėrėti baltumu tarp rubino raudonio lūpų. Kamasutra vyrams rekomenduoja renkantis žmoną vengti tokios, kurios dantys „kreivi, tamsūs, per daug dideli ar per maži”. Gražuolės dantys – rinktiniai perlai, brangus porcelianas. Jos šypsena nušviečia viską aplinkui.

XXI amžiuje pagaliau grožis įgijo teisę į individualumą. Moteriai galima atleisti ir ilgą nosį, ir didelę koją, ir asimetriškus veido bruožus. O štai dantims keliami vis griežtesni reikalavimai. Eiti per gyvenimą be lygios sniego baltumo šypsenos – kenkti sau. Ir karjerai, ir asmeniniam gyvenimui ji vienodai svarbi. Kaip skelbia kinų patarlė, „žmogus be šypsenos neatidaro parduotuvės”.

Laimingųjų, kuriems nereikia stomatologo paslaugų, – vienetai. Daugumos žemės gyventojų dantys linkę skaudėti, lūžti ir iškristi. Visai nedaug yra tokių, kurie gali pasigirti lygiais gražios formos dantimis.

Stomatologija klestėjo ir senovėje, ir viduramžiais. Dantis gręžė, gydė, skalavo ir rovė. Tačiau pakeisti jų formą buvo neįmanoma. Jei merginą gamta apdovanodavo kreivais ar retais dantimis arba jei jie nulūždavo ar iškrisdavo, belikdavo tik „gyventi su tuo, kas liko”.

Senovės meistrų drobėse beveik neaptiksime atviros šypsenos. Kilmingos damos vėduoklę naudojo ne tik koketuodamos, tačiau ir norėdamos pridengti nedailią burną. Priekinių dantų netobulumu aiškinama ir kita aukštuomenės taisyklė – kaip galima mažiau valgyti svečiuose ir jokiu būdu nesijuokti. Deja, devyniasdešimt procentų „dangiškųjų būtybių”, apie kurias buvo kalbama, kad jos „minta meile”, turėjo rimtų problemų dėl dantų. Atidžiau pažvelkime į Moną Lizą: jos lūpos stipriai suspaustos. Gal nors iš dalies įžymiosios šypsenos paslaptingumą galima paaiškinti tuo, kad modelis nuo dailininko slepia savo netobulus dantis?

Moteriško grožio kanonai už Europos ribų stipriai skiriasi nuo tų, prie kurių esame įpratę. Tačiau ir čia dantims visada buvo skiriamas didelis dėmesys. Juodu laku dantis dengdavo subtiliosios japonų geišos. O dusunų genties moterys Boriso saloje nuo vaikystės dantis tepdavo smala. Baltadantei gražuolei šioje saloje ištekėti nebuvo jokių šansų. Melanezijos gyventojos kramto palmių vaisius, kad dantys taptų raudoni. Šis paprotys turi psichologinę potekstę: moteris raudonais dantimis atrodo bedantė, panaši į kūdikį. Todėl kiekvieno Melanezijos tikro vyro širdyje gimsta karštas troškimas apginti ją nuo likimo smūgių.

Solomono salose nueita dar toliau. Ten manoma, kad tikrą moterį puošia ne dantų skaičius, o jų nebuvimas. Todėl vestuvių dieną nuotaka atsisveikina ne tik su nekaltybe, bet ir su priekiniais dantimis. Polinezijos gyventojai nudilina dantis iki trikampės formos, o dajakai mergaitėms išrauna iltinius dantis, kad šios kuo mažiau būtų panašios į gyvūnus.

Taigi, pasirodo, kad mūsiškė „perlų baltumo šypsena” – ne pats blogiausias variantas. O šiuolaikinės stomatologijos pasiekimų dėka – ne toks jau ir sudėtingas darbas.

Balinimas šiandien – viena iš populiariausių šiuolaikinės stomatologijos procedūrų. Ją dažnai atlieka užkietėję kavos, cigarečių ir kokakolos mėgėjai, nors tai nėra vienintelė priežastis, dėl ko dantys tamsėja. Kartais tai būna kai kurių vaistų vartojimo pasekmė. Dantys pašalintais nervais taip pat dažnai keičia spalvą dėl medžiagų, kurias naudojant anksčiau plombuodavo kanalus.

Įgimtus dantų defektus, tokius kaip diastomą (tarpai tarp dantų), arba retus dantis, galima taip pat sutvarkyti panaudojant specialius keraminius nuo 0,7 iki 1 milimetro storio antdėklus. Jie pakeitė karūnėles, kurios buvo naudojamos anksčiau. Norint uždėti karūnėlę, dantis reikėdavo stipriai nušlifuoti, pašalinti iš jų nervus. Naujoji technika to nereikalauja, taip dantys išlieka gyvi.

Šie antdėklai naudojami ir tais atvejais, kai priekiniai dantys nudyla ir praranda pirmykštę savo formą. Tobula šypsena turi vieną mažytę paslaptį: du viršutiniai kandžiai turi būti kiek ilgesni už likusius. Šio efekto atkūrimas ar dirbtinis jo sukūrimas, kai nuosavi dantys per daug smulkūs, turi didelės įtakos puikiai išvaizdai.

Atkurti taisyklingą sąkandį naudojant šią techniką neįmanoma. Tik užmaskuoti. Todėl stomatologai kviečia nepamiršti klasikinio kreivų dantų taisymo būdo – breketų. Pastaraisiais metais jų populiarumas labai išaugo, padidindamas odontologų darbo apimtį visame pasaulyje beveik dvigubai.

Daugelio specialistų nuomone, šį geriausią būdą sąkandžiui ištaisyti reabilitavo kino žvaigždės. Su breketais buvo pastebėti Leonardas Di Kaprijas, Ana Kurnikova, Tomas Kruzas. Pastarasis per savo agentą netgi padarė spaudai specialų pareiškimą, kad aktorius nusprendė „savo ir šiaip gražų veidą padaryti tobulą, o savo šypseną – išraiškingesnę”.

Natūralumo mada laimingai sutapo su naujais technikos pasiekimais. Šiuolaikiniai breketai išoriškai atrodo kur kas estetiškiau ir netrukdo valgyti, kalbėti ir bučiuotis.

Gaila, tačiau kartais dantis mes prarandame. Jie ima klibėti ir išbyra, nulūžta kremtant riešutus, sunyksta dėl karieso ar nepakelia smūgių – atsitiktinių ar piktų likimo. Tokiais atvejais telieka viena išeitis – protezavimas. Dirbtiniai dantys dabar implantuojami į kaulinį žandikaulio audinį ir išore niekuo nesiskiria nuo natūralių. Be to, protezavimas padeda spręsti ir estetines problemas.

Pasirodo, dantų būklė gali nulemti veido ovalo tonusą, lūpų formą ir nosies raukšles. Lūpų kampučiai ima „žiūrėti” žemyn dėl gendančių krūminių dantų. Tai keičia sąkandį. Kartais taisyklingas šių dantų priauginimas ar protezavimas gali visiškai išlyginti veido raukšles. Kai kuriems pacientams rekomenduojama gydymąsi pas stomatologą derinti su kosmetologo ar plastikos chirurgo konsultacijomis. Pavyzdžiui, jeigu šypsena labai atidengia viršutines dantenas, gerų rezultatų galima pasiekti stomatologinį gydymą derinant su viršutinės lūpos didinimu.

Gali būti, kad netrukus dantų implantai taps tokia pat retenybe, kaip nuimami protezai šiandien. Jau ne pirmi metai pasaulyje vykdomi tyrimai kamieninių ląstelių panaudojimo stomatologijos srityje. Londono karališkojo koledžo mokslininkams pavyko sukurti „dirbtines” dantų užuomazgas iš pelių kamieninių ląstelių.

Panašu, kad ne už kalnų laikai, kai pažeisto danties vietoje bus galima užauginti naują. Bostono Forsaito instituto vadovas Dominikas de Paola mano, kad dirbtinių implantų dienos jau suskaičiuotos.

Kas gi bus laikoma prestižu, jei ideali šypsena taps prieinama visiems? Sunku prognozuoti dabar, tačiau stomatologai tikriausiai neliks be darbo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Akinanti šypsena"

  1. saulyte

    PATARKIT KUR GALMA ISIDET BREKETUS?………UZ STUDENTISKA KAINA.RASYKIT MAN I EL PASTA JEI KA GALIT PATART AR PATYS NESIOJAT………

  2. Lukrecija

    Aš maniau, kad dantų implantas jau ganėtinai geras atradimas, kuris padeda išspręsti dantų problemas, bte jei ateityje galės užauginti naują dantį vietoj senojo, tai čia išvis super atradimas 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.