Kai kurie verslininkai vis dar neprisipažįsta jaučiantys sumažėjusį gyventojų išlaidavimą, tačiau patys vartotojai tvirtina, kad teko gerokai pakoreguoti įvairias išlaidas, arbatpinigius – taip pat.
Lietuvoje arbatpinigių kultūra jau įleido gilias šaknis. Restoranų lankytojams nebekyla abejonių, ar reikia palikti arbatpinigių padavėjui – už jo darbą dažniausiai atsidėkojama. Manoma, kad būtent iš užsienio šalių lietuviai parvežė tradiciją aptarnaujančiam personalui mokėti 10 proc. arbatpinigių nuo priskaičiuotos sumos.
Restoranų atstovai tikina, kad nors kainos ir kyla, klientai arbatpinigių nesumažino. Tačiau LŽ duomenimis, jei anksčiau kavinių lankytojai negailėdavo palikti padavėjui ar barmenui arbatpinigių 4 litų, tai dabar palieka perpus mažiau.
„Kiek palieku arbatpinigių, priklauso nuo aptarnavimo lygio. Jei maloniai ir greitai aptarnauja – nepagailiu ir daugiau. Anksčiau nesusimastydavau – stengdavausi palikti 10 proc. nuo bendros sumos. Dabar labiau skaičiuoju pinigus ir arbatpinigiams išleidžiu dukart pus mažiau”, – LŽ pasakojo vilnietė Kristina.
„Anksčiau su draugais kavinėse padavėjui palikdavome po 2 litus ir daugiau nuo kiekvieno žmogaus. Kai susirinkdavo didesnė kompanija, išeidavo tikrai nekuklūs arbatpinigiai. Dabar jau žiūrim – jei atneša grąžą ir lieka daug smulkių, dalį jų pasidaliname”, – LŽ prisipažino kitas jaunas sostinės gyventojas Mindaugas.
Arbatpinigiai – motyvacijai kelti
LŽ duomenimis, kai kuriose kavinėse ar restoranuose, padavėjai gautus arbatpinigius turi sumesti į bendrą krepšelį, kurio turinys vėliau visiems padalijamas po lygiai. Tokiu atveju padavėjas praranda bet kokią motyvaciją stengtis, nes už gerą aptarnavimą uždirbtais papildomais pinigais turi dalintis ir su kolegomis, galbūt neįdėjusiais jokių pastangų. Tačiau daugelio kavinių ir
restoranų savininkai į „arbatpinigių politiką” nesikiša – kiekvienam palieka, kas uždirbta. Pasak jų, tai puiki motyvacinė priemonė ir paskata kuo profesionaliau aptarnauti klientus.
Restorano „Lokys” marketingo vadovė Donata Lasevičiūtė LŽ patikino, kad tradiciškai klientai moka 10 proc. arbatpinigių, tačiau ši maitinimo įstaiga jau pajuto, kad klientai dabar patiekalų užsisako už mažesnes sumas. „Kadangi, net 70 proc. mūsų restorano svečių yra atvykę iš užsienio – arbatpinigių nepagaili. Tačiau kai kuriose šalyse arbatpinigiai draudžiami, todėl iš ten atvykę užsieniečiai laikosi įpročių ir čia – papildomo uždarbio iš jų padavėjai nesitiki”, – pasakojo marketingo vadovė.
Pasak pašnekovės, kai kuriuose restoranuose, ypač veikiančiuose pajūryje, arbatpinigiai įtraukiami į klientui pateikiamą sąskaitą. Tokiuose restoranuose klientas yra priverstas mokėti papildomai ne savo noru, nes kitur arbatpinigiai nėra privalomi ir yra mokami už gerą padavėjo darbą.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ryšių su visuomene vedėjas Vitas Ūsas LŽ teigė, kad maitinimo įstaigos valgiaraštyje turi būti nurodyta, kad už aptarnavimą yra nustatytas papildomas mokestis. Tokiu atveju vartotojas galėtų įvertinti patiekalų ir paslaugų bendrą kainą ir spręsti kaip elgtis. Jeigu vartotojui nei raštu, nei žodžiu nebuvo suteikta informacija apie galutinę kainą ir jis mano, kad reikalavimas papildomai mokėti už aptarnavimą pažeidžia jo kaip vartotojo teises, jis turi raštu kreiptis į paslaugos teikėją, o nepavykus ginčo išspręsti taikiai, į atitinkamas vartotojų teises ginančias valstybės institucijas, šiuo atveju galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Tampa norma
UAB „Vičiūnų restoranų grupė” direktorius Gediminas Balnis LŽ pasakojo, kad Lietuvoje dar tik įsibėgėja tradicija palikti arbatpinigių. Mažesniuose miesteliuose žmonės vis dar retai jų palieka, bet miestuose tai jau tampa norma.
„Arbatpinigiai – tai padavėjo darbo įvertinimas. Jie nėra privalomi. Įprasta, kad patyrę, seniau dirbantys padavėjai gauna didesnius arbatpinigius, nes yra įvaldę gero aptarnavimo metodus” – aiškino jis. Pasak pašnekovo, kiekvienoje šalyje arbatpinigių kultūra yra skirtinga ir tai, kad lietuviai turėtų restorane palikti 10 proc. arbatpinigių nuo išleistos sumos, jo vertinimu, yra paprasčiausias mitas. „Vidutiniškai, jei klientas pavalgo už 30 litų, palieka – 1,5 lito arbatpinigių”, – sakė jis. Teigti, kad žmonės už aptarnavimą dabar palieka mažiau pinigų nei anksčiau, direktorius nesiryžo, nes neturi tikslių duomenų.
Antras atlyginimas
Restoranų tinklo „Fortas” marketingo vadovo Kęstučio Markevičiaus teigimu, šiandien retas klientas nepalieka arbatpinigių, nes tai jau tapo norma. „Šiuo metu palikti arbatpinigius tampa privalomu dalyku ir tai nusprendžia patys žmonės. Padavėjais dažniausiai dirba jaunimas, kurių atlyginimo didelę dalį sudaro arbatpinigiai. Vilniuje veikiančiuose „Forto” restoranuose per dieną padavėjas gali užsidirbti papildomai 70-200 litų. Pastebima tendencija, kad restoranuose Vilniuje klientai palieka apie 10 proc. ir daugiau arbatpinigių, nes lankosi pasiturintys klientai, o Panevėžyje, Šiauliuose ir netgi Kaune – apie 5 proc., t. y. per dieną padavėjas gali užsidirbti 50-150 litų”, – neslėpė jis.
Pašnekovas pasakojo, kad į restoranus miesto centre užsuka daugiau užsieniečių turistų, kurie palieka daugiau arbatpinigių. Kuo restoranas toliau nuo centro, kuo jo paslaugos labiau orientuotos į platesnę visuomenės dalį, tuo arbatpinigiai būna mažesni.
„Arbatpinigių sumažėjimą restoranai pajuto, tačiau mes tai siejame su sumažėjusiu žmonių srautu paskutinį vasaros mėnesį. Kol kas dar nemanome, kad žmonės pradėtų taupyti arbatpinigių sąskaita”, – tikino K.Markevičius.