HP gamintojai pripažįsta pagaminę visą seriją nekokybiškų kompiuterių, o jų savininkais tapę pirkėjai baigia nusigraužti nagus. Lietuvos pardavėjai lengvai neprisiima atsakomybės dėl netikusių prekių.
Pardavėjai verčiasi per galvas, stengdamiesi sudaryti kuo palankesnes sąlygas įsigyti įvairios paskirties prekes, tačiau jai sugedus, galvos sukti nenori.
Dar nauja, bet gendanti prekė kainuoja daugiau nei kokybiška – toks iš pirmo žvilgsnio nelogiškas teiginys netikusių prekių savininkams atrodytu teisingas – jie priversti mokėti pinigus ir už prekės taisymą.
Augant prekių paklausai ir pasiūlai, daugėja ginčų tarp vartotojų ir pardavėjų dėl nekokybiškų prekių. Pardavėjai verčiasi per galvas, stengdamiesi sudaryti kuo palankesnes sąlygas įsigyti įvairios paskirties prekes, tačiau jai sugedus, galvos sukti nenori. Tikimybė įsigyti tikrai kokybišką prekę gali būti ne ką didesnė nei laimėti loterijoje. Ką daryti, jeigu prekė sugedo vos pasibaigus garantiniam laikotarpiui?
Kratėsi atsakomybės
„Prieš pusantrų metų „Topo centre” įsigijau nešiojamąjį HP Pavilion kompiuterį. Po pusės metų teko keisti motininę plokštę ir jungiklį. Metus jokių problemų neturėjau ir jau buvau nurimusi dėl prekės kokybės, kai jis vėl netikėtai sugedo: iš pradžių užstrigo pelė ir „pakibo” visi atidaryti failai, vėliau kompiuteris išsijungė. Nors garantinis laikotarpis pasibaigęs, išperkamąja nuoma už prekę dar nesumokėjau. Kreipiausi į kompiuterio pardavėjus, išklausę mano situaciją, jie piktai atkirto, kad pasibaigus garantiniam laikotarpiui, sugedusi prekė – ne jų rūpestis. Be to, užtikrino, kad minėti kompiuteriai labai geros kokybės ir nėra gavę jokių nusiskundimų iš pirkėjų”, – LŽ skundėsi nekokybiškos prekės savininkė Kotryna Vilčinskaitė.
LŽ duomenimis, nelaimėlių, įsigijusių HP Pavilion serijos nekokybiškų kompiuterių, yra išties nemažai. Paaiškėjo, kad HP kompanija pagamino visą seriją nekokybiškų kompiuterių ir norėdama sumažinti žalą, vartotojams pratęsia garantinį laikotarpį metams. Tačiau pardavėjai Lietuvoje apie tai nutyli. Šių kompiuterių taisymu užsiimančios įmonės „Service Net” administratorė Eglė Balaševičiūtė LŽ sakė, kad dėl pasikartojančių gedimų ir brokuotos HP Pavilion DV 6000 ir DV 9000 serijos metams buvo pratęsta garantija.
„Pačiam kompiuteriui yra suteikiama garantija metams. Brokuotos serijos kompiuteriams garantija pratęsta dar metams, vadinasi iš viso šie kompiuteriai įgyja 2 metų garantiją. Vėliau sugedus minėtos serijos kompiuteriui žmogus jį taiso savo lėšomis”, – aiškino E.Balaševičiūtė. Pasak „Servise Net” administratorės, dažniausiai genda šių kompiuterių motininės plokštės, kurių pakeitimas kainuoja apie tūkstantį litų. E.Balaševičiūtė užtikrino, kad šie gedimai yra dėl gamintojo broko, todėl vartotojas gali reikalauti iš pardavėjo atlyginti žalą. Tai padaryti galima parašius oficialų prašymą pakeisti prekę kokybiška arba reikalauti pinigų už patirtą žalą.
Faktai
Pagal dabartinius įstatymus, dėl žalos atlyginimo pirkėjas turi teisę kreiptis į prekės pardavėjus. Jeigu vartotojui parduota ne maisto prekė yra netinkamos kokybės, jis turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti: nekokybišką prekę pakeisti kokybiška preke; neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus ar atlyginti išlaidas trūkumams ištaisyti; sumažinti prekės kainą; nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, išskyrus atvejus, kai prekės trūkumas yra mažareikšmis.
Tačiau nemalonumų dėl įsigytos nekokybiškos prekės patyrusieji neretai nueina kryžiaus kelius – pardavėjai nėra linkę susitarti su klientu ir padengti žalą. Dažnai tik klientui pagrasinus Vartotojų teisių gynimo inspekcija, pardavėjų pozicija sušvelnėja.
Brangi prekė – daugiau problemų
Pasak Vartotojų teisių gynimo centro pirmininko Pauliaus Merecko, vartotojas, įsigijęs nekokybišką prekę, turėtų rašyti pareiškimą, pridėti visas pirkimo dokumentų kopijas ir oficialiai įteikti pardavėjui. Pastarieji sprendžia, ar tenkinti vartotojo reikalavimą. Nusprendus ne pirkėjo naudai – privalo kreiptis į nemaisto produktų inspekciją, kad būtų atliekama ekspertizė. „Pardavėjai privalo nuspręsti, ar atsižvelgs į vartotojo reikalavimus ne ilgiau kaip per tris darbo dienas. Jei ekspertizė nustato, kad prekė buvo parduota nekokybiška, galima priversti grąžinti pinigus už prekę per teismą. Jei laimės vartotojas – teismo išlaidas turės padengti pardavėjas. Kadangi aiškinantis per teismus sugaištama daug laiko, pradžioje vartotojams patariame su pardavėjais tartis taikiai, tarpininkaujant inspekcijai”, – LŽ aiškino P.Mereckas. Pasak pirmininko, pardavėjai linkę bendradarbiauti tuomet, kai nekokybiškos prekės suma siekia iki 100 litų – problemų nebūna. Kai prekė kainuoja brangiai, pardavėjai bendrauja daug sunkiau.
Pardavėjai klaidina
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenimis, dėl nekokybiškų elektrotechnikos gaminių daugiausiai gaunama skundų iš pirkėjų, įsigijusių mobiliojo ryšio telefonus, kompiuterinę techniką, vaizdo, garso įrašymo bei atkūrimo aparatų, televizorių, skalbyklių ir pan. „Tačiau ypač daug nepagrįstų skundų gauname dėl nekokybiškų kompiuterių – ištyrus paaiškėjo, kad 2008 metais tik 49 proc. tokių skundų buvo pagrįsti”, – LŽ sakė Danutė Vaišvilienė, Paslaugų kontrolės skyriaus vedėja.
Pasak pašnekovės, ginčas tarp vartotojų ir pardavėjų kyla dažniausiai dėl nepagarbos vartotojui, nesirūpinant savo įmonės geru vardu, bei dėl teisės aktų nežinojimo arba netinkamo jų taikymo. Pardavėjų teiginiai, kad nekokybiškas prekes galima grąžinti tik per 14 dienų, klaidina vartotojus ir pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Padažnėjo atvejų, kai vartotojai dėl prekės kokybės skundžiasi likus kelioms dienoms iki 2 metų termino nuo prekės įsigijimo.
Faktai
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenimis, kasmet gaunama vis daugiau vartotojų skundų dėl ne maisto prekių ir paslaugų, nors pastaraisiais metais skundų didėjimo tempai sulėtėjo. 2005 metais inspekcija gavo ir išnagrinėjo 1148 vartotojų skundus, 2006 metais – 1547, 2007 metais – 1850. 2008-ųjų pirmą pusmetį skundų gauta 16 proc. daugiau negu praėjusių metų atitinkamą laikotarpį.
Analizuojant vartotojų skundus pastebima, kad daugėja verslininkų, nevykdančių teisėtų vartotojų reikalavimų. 2006 metais teisėtų vartotojų reikalavimų įsigijus netinkamos kokybės prekes ar paslaugas nevykdė apie 2 proc. verslininkų, 2008 metais pirmą pusmetį – 9 proc. verslininkų.