Politikai „brango” tris kartus

Uostamiesčio politikai pasididino išmokas už kanceliarines išlaidas daugiau nei 3 kartus.

Nuo šio žingsnio jų neatbaidė net senyvo amžiaus uostamiesčio gyventojai, iš ryto susirinkę į piketą prie Klaipėdos savivaldybės administracijos pastato. Jie teigė esą pasiryžę už savus pinigus nupirkti „skurstantiesiems” pieštukų ir popieriaus.

Iki šiol klaipėdiečiai tarybos nariai kanceliarinėms išlaidoms per mėnesį gaudavo po 300 litų, vakar ši suma šoktelėjo iki 1000 litų tarybos nariams ir iki 1200 litų komisijų bei frakcijų pirmininkams. Šiemet tris mėnesius: vasarį, balandį ir birželį taryba posėdžiavo po du kartus. Kitais mėnesiais meras į posėdį politikus kviesdavo tik po sykį.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai gauna tik 200 litų kompensaciją, kauniečiai – apie 1700 litų, o daugiausia mūsų šalyje mokama Ignalinos savivaldybės tarybos nariams – po 2000 litų.

Tarp siūlymo padidinti išmokas iniciatorių – du milijonieriai. Tai socialdemokratas Egidijus Sabataitis bei partijos Tvarka ir teisingumas narys Benas Šimkus. Anot konservatoriaus Naglio Puteikio, toks žingsnis būtų pateisinamas, jeigu taryba kovotų dėl didesnių algų kitos kadencijos politikams. „Juk už tuos pinigus nereikia atsiskaityti, nereikia mokėti ir „Sodrai”. Tai išmokos vokeliuose. Jas padidinti tokiu sunkiu šaliai metu – keturgubas amoralumas”, – įsitikinęs N. Puteikis.

Pasak uostamiesčio savivaldybės tarybos nario, liberalų sąjūdžio veikėjo Artūro Šulco, tarybos nario reikalams atlikti jis per savaitę sugaišta apie dvi darbo dienas, „o kai mėnesio gale suskaičiuoju pajamas ir išlaidas, susijusias su darbu taryboje, matau neigiamą balansą”, – skundėsi liberalas. Išlaidomis jis vadino pokalbius telefonu, degalus, kuriuos sunaudojo važinėdamas automobiliu, mokesčius už interneto ryšį.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Aldona Špučienė įrodinėjo, kad miesto biudžetui šis išlaidavimas jokios įtakos neturės. Esą išmokos bus skiriamos iš tų pačių, tarybos nariams numatytų lėšų, kurios ne visada būdavo sunaudojamos.