Nors aukštybinių darbų specialistai baigia išdraskyti Panevėžį kraupinančių varnų lizdus, o patys paukščiai esą jau išskrido nežinoma kryptimi, pripažįstama, kad tai įsisenėjusios problemos neišspręs.
Šaudytos, vandeniu ugniagesių lietos ir kitaip baidytos Panevėžio varnos šiuo metu vėl tapo savitos išgyvenimo dramos dalyvėmis. Jau kurį laiką aukštybinių darbų specialistai, keltuvu pasiekę miesto kultūros ir poilsio parke augančių beržų viršūnėse susuktus varnų lizdus, drasko juos kartimis. Tačiau už šį darbą atsakingas „Panevėžio gatvių” direktorius Gintaras Petrauskas neslepia, kad lizdų draskymas – vienkartinė pagalba varnų keliamo triukšmo nuvargintiems miestiečiams.
Kamuoja dešimtmečiais.
Prie minėto parko įsikūrusius vakarinės Panevėžio dalies gyventojus varnos kamuoja daugiau nei dešimtmetį. Žmonės dejuoja, kad šių paukščių karkimas trukdo jiems ilsėtis. Negana to, pavasarį ir vasarą išėję su vaikais pasivaikščioti į parką, panevėžiečiai namo grįžta apdergti varnų išmatomis. Šįmet įžūlūs paukščiai taip suaktyvėjo, kad ėmė puldinėti žmones.
Nors varnų pamėgto parko kaimynystėje įsikūrusiems panevėžiečiams miesto valdžia kaskart tiesdavo ranką ir skirdavo pinigų ardyti varnų lizdams ar net šiems paukščiams šaudyti, visi kovos būdai neduodavo apčiuopiamos naudos. Tad žmonės toliau atakavo savivaldybės administraciją ir prašė padėti.
Išardė 200 lizdų
Šiemet kovai su varnomis miesto savivaldybė skyrė 7800 litų. Šie pinigai numatyti varnų lizdams ardyti. „Panevėžio gatvių” direktorius G.Petrauskas vakar LŽ sakė, kad aukštybinių darbų specialistai varnų lizdus jau baigia išdraskyti, o patys paukščiai esą išskrido nežinoma kryptimi. Suskaičiuota, kad jau neliko 200 beržų viršūnėse susuktų lizdų.
Tačiau G.Petrauskas prisipažino, kad atliktas darbas ne itin džiugina, mat tikėtina, kad jau kitą pavasarį varnos vėl suskris į pamėgtas vietas. Kita vertus, direktoriaus manymu, siekiant kuo geresnio rezultato, ardyti varnų lizdus derėtų ankstyvą pavasarį, kol varniukai dar neišsiperėję. Paklaustas, kodėl delsė, G.Petrauskas atsakė, kad kištis į perinčių ir triukšmaujančių varnų reikalus neleido gamtosaugininkai. Tad lizdų ardymo darbus teko nukelti į vasaros vidurį, kai varnų populiacija jau buvo padidėjusi, o ir jos pačios gerokai aprimusios.
Pirks aparatą
Varnos atakuoja ne tik Panevėžį. Nemažą kovos su jomis patirtį turi Biržų rajono Vabalninko seniūnijos seniūnas Stepas Gudas. Tačiau jo patirtis veikiau byloja apie varnų pergales. „Iš pradžių su mus erzinusiomis varnomis bandėme išsiskirti palyginti taikiai. Aukštomis kopėčiomis palypėję iki medžių viršūnių, vyrai varnų lizdus mėgino ardyti kartimis ir kabliais. Išardėme visus iki vieno, bet kitą pavasarį varnos, kurios yra puikios statybininkės, prisuko dar daugiau lizdų. Taip pat bandėme varnas baidyti šūviais. Tačiau gudruolės, išskridusios iš miesto centre esančio beržynėlio, persimetė į kapinių medžius”, – kalbėjo seniūnas.
Nebežinodamas, ką daryti, S.Gudas prasitarė, kad žmogų, padėsiantį iš Vabalninko išgyvendinti varnas, paskelbs miestelio garbės piliečiu. Seniūnas sulaukė įvairiausių siūlymų, tačiau racionaliausia jam pasirodė kolegos iš Pasvalio rajono – Joniškėlio apylinkių seniūnijos seniūno Petro Povilionio – idėja. „Jis kalbėjo apie varnas vaikantį aparatą, kurį kitąmet būtinai įsigysime”, – pabrėžė Vabalninko seniūnas.
Varnos išsigando
LŽ kalbintas Joniškėlio apylinkių seniūnijos seniūnas P.Povilionis stebėjosi: „Man keista, kad toks didelis miestas Panevėžys, kuriame tiek daug protingų žmonių, vis dar primityviai ir taip sunkiai kovoja su varnomis. Jas išgyvendinti galima civilizuotai.” Seniūnas tvirtino žinantis ir net savo rankose turėjęs Anglijoje pagamintą varnoms vaikyti skirtą aparatą. Jis skleidžia tokį garsą, kokiu karkia kankinama varna. Išgirdusios jį, varnos sprunka kuo toliausiai ir negrįžta į tariamų kankinių vietą.
P.Povilionio teigimu, šiuo aparatu varnos jau išgyvendintos iš jo seniūnijos. „Tegul panevėžiečiai manęs paprašo, ir aš gausiu jiems tokį aparatą, kainuojantį 6 tūkst. litų. Tada nereikės aukštybinių darbų specialistų siųsti ardyti varnų lizdų”, – pabrėžė seniūnas.