Žuvo Lenkijos demokratijos tėvas

Sekmadienį netoli Liubenio miesto Vakarų Lenkijoje Bronislawo Geremeko vairuojamas „Mercedes” netikėtai išvažiavo į priešingą kelio juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu. B.Geremekas žuvo iš karto, jam buvo 76-eri.

Taip netikėtai šį pasaulį paliko vienas garsiausių kovotojų su komunistiniu režimu Lenkijoje ir vienas svarbiausių šios šalies politinių veikėjų demokratizuojant šią šalį. Dabar jo gedi ne tik du sūnūs, bet ir Lenkija bei visa Europa, nes šis barzdotas, nuolat pypkę rūkantis politikas, anksčiau gilinęsis į Viduramžių Prancūzijos ir Europos istoriją ir išleidęs šia tema ne vieną knygą, tapo vienu garsiausių XX amžiaus pabaigos Vidurio Europos politinių veikėjų.

Amžininkai dar gerai prisimena 1989 metais vykusias Apskritojo stalo derybas su komunistine Lenkijos valdžia, kuriose jis griežė pirmu smuiku ir kurios privedė prie pirmų laisvų rinkimų pokario Lenkijoje, atvedusių į valdžią „Solidarumo” lyderius.

Kad politinis režimas Lenkijoje buvo pakeistas be kraujo praliejimo, o komunistai nustumti į istorijos nuošalę, yra nemažas B.Geremeko nuopelnas. Šį žmogų gerbė visos buvusio Varšuvos pakto valstybės už tai, kad parodė, kaip reikia, jo paties žodžiais tariant, „taikiai pereiti nuo totalitarinio režimo prie demokratinių laisvių”. B.Geremekas buvo gerbiamas ir Lietuvoje, kur jis ne kartą lankėsi ir kurią kiek galėdamas rėmė 1991 metais.

Gyvenimo posūkis

B.Geremeko gyvenimas staigiai pasikeitė 1980-ųjų rugpjūtį, kai jis kartu su Tadeuszu Mazowieckiu (būsimuoju Lenkijos premjeru) nuvežė į Gdanską 64-ų garsiausių Lenkijos intelektualų pareiškimą, remiantį streikuojančius Gdansko laivų statyklos darbininkus.

Tuometinis nepriklausomos darbininkų profsąjungos „Solidarumas” lyderis Lechas Walęsa paprašė jį pasilikti ir tapti darbininkų patarėju. Taip prasidėjęs intelektualų ir darbininkų bendradarbiavimas tapo stipriausia jėga už permainas šalyje. Tačiau kai 1981-ųjų gruodį Lenkijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis, komunistų valdžia B.Geremeką kartu su L.Walęsa ir kitais „Solidarumo” veikėjais įkišo į kalėjimą.

Berlyno sienos, kuri buvo tapusi viso komunistinio režimo simboliu, griuvimas, davė pradžią komunizmo žlugimui visoje Vidurio ir Rytų Europoje. 1989 metais Varšuvoje prasidėję Apskritojo stalo posėdžiai, kurie buvo transliuojami per televiziją, nulėmė tolesnį Lenkijos likimą. Per vieną jų B.Geremekas pasakė: „Istorijos vėjai, iki šiol pūtę prieš mus, lenkus, pagaliau pučia mums norima kryptimi.”

Laimėję rinkimus „Solidarumo” lyderiai įžengė į Lenkijos seimo rūmus, B.Geremekas tapo naujųjų parlamentarų lyderiu ir pagarsėjo kaip pragmatikas, mokantis surasti sunkiais laikais kompromisą.

„Privalau pakeisti man nepatinkančios valstybės politiką”

B.Geremekas – Varšuvos žydas. Jis išgyveno holokaustą, pabėgdamas iš Varšuvos geto, kai jam buvo 11 metų, ir slapstęsis iki karo pabaigos. Jo tėvui išgyventi nepavyko, buvo nužudytas Aušvitce.

Tačiau B.Geremeko gyvenime buvo ir komunistinis periodas – jis buvo įstojęs į Lenkijos jungtinę darbininkų partiją ir priklausė jai 18 metų. Tačiau po 1968 metų sovietų invazijos į Čekoslovakiją, iš partijos jis pasiraukė. Tais pačiais metais Lenkijoje pradėta antižydiška kampanija palietė ir B.Geremeką, tačiau jis atsisakė palikti šalį, nors ir turėjo tokią galimybę. Tuomet, duodamas interviu laikraščio „The New York Times” korespondentui, B.Geremekas pasakė: „Man nepatinka mano valstybės politika. Aš privalau ją pakeisti.”

Nuoseklus kovotojas

Ir jis tą darė ne tik valdant komunistams, bet ir Lenkijai tapus demokratine valstybe. 1989 metais Lenkijoje žlugus komunizmui, B.Geremekas per pirmuosius laisvus šalies rinkimus buvo išrinktas į parlamentą kaip Demokratų sąjungos kandidatas. 1997-aisiais premjeras Jerzy Buzekas jį paskyrė užsienio reikalų ministru. Per tuos beveik trejus metus, kai buvo Lenkijos diplomatijos vadovas, B.Geremekas dalyvavo visuose svarbiausiuose šaliai procesuose, įskaitant ir derybas dėl Lenkijos stojimo į Europos Sąjungą. Kaip Lenkijos užsienio reikalų ministras, jis pasirašė ir Lenkijos stojimo į NATO dokumentus. „Lenkija grįžo ten, kur ji visada turėjo būti, t. y. į laisvąjį pasaulį”, – pasakė jis tą įsimintiną 1999 metų kovą. Rafinuotų manierų B.Geremekas jau tuomet buvo užsitarnavęs visos Europos pagarbą kaip vienas didžiausių mūsų dienų intelektualų.

2004 metais B.Geremekas buvo išrinktas į Europos Parlamentą kaip „Solidarumo” kandidatas. Jame jis priklausė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai.

Tačiau pernai B.Geremekas tapo tuometinio šalies premjero Jaroslawo Kaczynskio ir jo brolio prezidento Lecho Kaczynskio priešu, nes pasisakė prieš naująjį liustracijos įstatymą. B.Geremekas viešai atsisakė pateikti deklaraciją ar buvo susijęs su komunistų laikų slaptąja policija, ir pareiškė, kad tas naujasis įstatymas, kurio tikslas buvo pašalinti buvusius komunistų agentus iš viešojo gyvenimo, „kuria orvelišką tiesos ministeriją”.

Nenorinti nusileisti Lenkijos vyriausybė pagrasino atimti iš B.Geremeko europarlamentaro mandatą, bet jį užstojo Europos Parlamentas ir daug Europos politikų. Lenkijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad europarlamentaro mandatas jam turi likti. Vis tik dėl nepalenkiamos B.Geremeko pozicijos iš jo buvo atimtas vienas Lenkijos garbės vardas.

Tačiau tai nepakenkė tvirtų įsitikinimų lenkui, tapusiam garsiu europiečiu. „Norėčiau, kad Bronislawą Geremeką ateities kartos prisimintų kaip laisvos dvasios pavyzdį, ir kad jis mūsų atsiminimuose liktų kaip vienas įtaigiausių laisvės nuo bet kokios priespaudos simbolių”, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, sužinojęs apie tragišką europarlamentaro žūtį.