Verslininkų nuomone, kylančias kuro kainas galėtų pažaboti importo rinkos liberalizavimas arba kainų reguliavimas vienintelei šalyje naftos perdirbimo įmonei.
Nors Lietuva ir turi naftos perdirbimo įmonę, šalies gyventojai ir verslininkai tuo džiaugtis negali – vidutinė degalų kaina šalyje yra gana didelė, palyginti su kitomis ES valstybėmis ir net šalimis kaimynėmis. Kylančios degalų kainos didina ir vis augančias prekių bei paslaugų kainas.
Nereguliuojamas sektorius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys vakar pareiškė, kad jeigu valstybė, parduodama naftos perdirbimo įmonę, nesugebėjo užtikrinti pakankamos konkurencijos, šiuo metu esant ribotam kuro importui į šalį turi būti įvestos kainų reguliavimo priemonės. Jo nuomonei vakar per LPK posėdį pritarė ir kiti verslininkai.
Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas, pabrėžė, kad dėl didėjančių degalų kainų ir nelogiškų naujausių Darbo kodekso pakeitimų šalies viešajam transportui gresia visiškas bankrotas.
„Lietuvos autobusų parkai, kurie atlieka ir socialinę funkciją,
dabartinę situaciją išgyvena itin sunkiai. Seimas lengva ranka dalija lengvatas keleiviams, o jų gausa ir nesugebėjimas užtikrinti vežėjams patirtų nuostolių kompensavimo žlugdo įmones”, – dėstė jis.
Pasak A.Kondrusevičiaus, nors pasauliniam naftos produktų brangimui ir negalima daryti įtakos, tačiau yra galimybių, kurias išnaudojus degalų kainų didėjimą būtų įmanoma pažaboti. „Pirmiausia galima paveikti Europos Sąjungos akcizų politiką dėl naftos produktų apmokestinimo. Ypač dyzelino komerciniam transportui, kuris daro labai didelę įtaką šalių ekonomikai, produkcijos konkurencingumui ir net infliacijai. Kitas – nacionalinis aspektas. „Mažeikių nafta” šalyje užima dominuojančias pozicijas, o tai jai leidžia piktnaudžiauti padėtimi. Kodėl vežėjams yra nustatytos maksimalios kainos, kurios leidžia tarpusavyje konkuruoti, o degalų rinkoje Vyriausybė maksimalių kainų nėra nustačiusi?”, – retoriškai klausė jis.
Transporto įmonių sąnaudos degalams sudaro 35-50 proc., o per keturis mėnesius 40 proc. pabrangę degalai, pasak vežėjų asociacijos prezidento, transporto įmones varo į neviltį. Todėl Vyriausybei yra siūloma ieškoti būdų, kaip liberalizuoti degalų importą ir įvesti kainų kontrolę bendrovei „Mažeikių nafta”.
Anot vežėjų, kad išeitis yra, rodo Ispanijos pavyzdys, kur valdžia rado kompromisą su verslininkais, ir šiandien dyzelino kainos ten yra jau 14 proc. mažesnės nei buvo, be to, yra vienos žemiausių Europoje.
Nenori kaupti atsargų
„Mažeikių nafta” vyriausioji finansininkė Vita Petrošienė vakar per LPK posėdį teigė, kad šios bendrovės pelningumas nesiekia net 3 procentų. „Daugiau kaip 95 proc. gaminamos produkcijos savikainos sudaro naftos kaina, o likę 5 proc. – perdirbimo sąnaudos. Todėl jau nėra kur spaustis”, – teigė ji.
Pasak V.Petrošienės, importuoti degalus į šalį gali bent kas, tačiau
gauti degalų pigiau nei juos vietinei rinkai parduoda „Mažeikių nafta” esą niekas negali. „Jeigu Vyriausybė pakeis Importo įstatymą, mes irgi sau reikalausime vienodų sąlygų, kaip ir visiems importuotojams. Mums nereikės laikyti tiek atsargų, tai mažiau
kainuos, tad dalį pinigų galėsime skirti investicijoms, kurių bendrovei labai reikia”, – sakė ji.
Šiuo metu bendrovėje laikoma 50 proc. visų Lietuvos degalų atsargų, kurios vertos apie 200 mln. JAV dolerių. Tai įmonei per metus kainuoja apie 14 mln. JAV dolerių, dar apie 10 mln. JAV dolerių sudaro finansavimo sąnaudos.
V.Petrošienė teigė, kad siekdama mažinti savo transportavimo sąnaudas „Mažeikių nafta” siekia kuo daugiau produkcijos parduoti Lietuvoje, o į Latviją eksportuoja pigiau, kad būtų konkurencinga toje šalyje, kur bendra degalų kaina yra mažesnė.
„Mažeikių naftos” padėtis mūsų šalies naftos produktų rinkoje yra dominuojanti – ji užima 87 proc. dyzelino ir 100 proc. benzino rinkos. Mokesčiai sudaro apie 43 proc. benzino ir 37 proc. dyzelino mažmeninės kainos.
Kaltino piktnaudžiavimu
Verslininkų tokios kalbos neįtikino, tad jie reikalavo aiškesnių argumentų. Lietuvos naftos produktų mažmeninės prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas kaltino „Mažeikių naftą”, jog ji, žinodama, kad į Lietuvą pigiau degalų atvežti niekas negali, Lietuvos pirkėjams degalus parduoda brangiau nei kaimynams latviams ar estams, kurie turi daugiau importo galimybių ir mažiau teisinių suvaržymų.
Nevienodų kainų skirtingoms šalims taikymo atvejį Konkurencijos taryba prieš keletą metų įvertino kaip „Mažeikių naftos” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir skyrė jai 30 mln. litų baudą, dėl kurios įmonė iki šiol bylinėjasi teismuose.
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas pažymėjo, kad ministerija ragina naftos perdirbimo įmonę peržiūrėti savo pardavimą. „Mažeikių nafta” mus tikina, kad stengiasi degalus pardavinėti pagal sąžiningą konkurenciją, tačiau mes įžvelgiame norą padidinti pelningumą. Ir jeigu paaiškės, kad rinkoje išties piktnaudžiaujama, reikės pradėti taikyti sankcijas”, – įspėjo Ūkio ministerijos, kuri valdo 9,9 proc. bendrovės akcijų, sekretorius.