Seimas rengia atkirtį Rusijos kolegoms

Griežto Rusijos Valstybės Dūmos deputatų vertinimo sulaukę Lietuvos parlamentarai į jį gali atsakyti tokiu pat tonu.

Rusijos Valstybės Dūma mūsų šalies politikams prikiša įvairias nuodėmes. Priekaištaujama, esą Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu siekiama bloginti dvišalius santykius. Rusus piktina sovietinių simbolių draudimas per susirinkimus, reikalavimas atlyginti sovietinės okupacijos žalą, Lietuvos pozicija per Europos Sąjungos ir Maskvos derybas, kalbos apie galimą JAV priešraketinės gynybos skydo elementų dislokavimą mūsų šalyje. Dūmos deputatai perspėja, jog visa tai gali paskatinti Rusiją sustiprinti ginkluotąsias pajėgas Kaliningrado srityje.

„Valstybės Dūma su nerimu pažymi, kad Lietuvos valdžia, pataikaudama tiems, kurie kursto Rusijai priešiškas nuotaikas visuomenėje, ir keldama specifiškai suprantamus transatlantinius interesus aukščiau globalinio saugumo ir visos Europos uždavinių, savo neatsakingais veiksmais gali sukelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje”, – teigiama trečiadienį priimtame pareiškime.

Kišasi į vidaus reikalus

Prezidentas Valdas Adamkus Rusijos Valstybės Dūmos deputatų priimtą dokumentą įvertino kaip nepasitenkinimo dėl įtakos mažėjimo išraišką. „Mūsų šaliai ryžtingai einant eurointegracijos kryptimi kai kam Maskvoje, matyt, nepatinka, kad Lietuva sprūsta iš Rusijos įtakos”, – citavo prezidentą jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

V.Adamkus pažymėjo, jog Lietuvos užsienio politikos kryptis nesikeičia – ir toliau sieksime gerų, abipuse parama pagrįstų santykių su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija kaimynės deputatų pareiškimo nekomentavo, nes esą nemato prasmės veltis į tuščią politikavimą. Būtent tyla arba minimaliomis valstybės vadovų kalbomis reaguoti į rusų politikų dokumentą ragina ir politologas Raimundas Lopata. „Dokumentas yra grynai provokacinis, jis rodo aiškų Rusijos kišimąsi į mūsų šalies, taip pat į NATO ir Europos Sąjungos vidaus reikalus”, – įsitikinęs R.Lopata.

Politologo nuomone, kitaip reaguoti į pareiškimą nereikia dar ir dėl to, kad ne visai aišku, kam atstovauja pernai išrinkta Valstybės Dūma, nes rinkimai į ją neatitiko visų tarptautinių reikalavimų. R.Lopata priminė, jog užsienio politiką Rusijoje formuoja ne parlamentas, o prezidentas ir Vyriausybė. „Be to, deklaruodami, kad siekiame padėti rusams susivokti, savo pareiškimu tik įpilsime žibalo į ugnį”, – pabrėžė R.Lopata.

Nenori žodžių karo

Seimo pirmininką Česlovą Juršėną Rusijos Dūmos pareiškimas nustebino kaltinimų mūsų šaliai gausa. „Kaip galiu spręsti iš pateiktų citatų, Rusijos Dūma tikrai persistengė”, – sakė jis. Parlamento vadovo nuomone, dokumente minimi Maskvos grasinimai didinti ginkluotę prie Lietuvos sienų yra akivaizdus ženklas, kad Rusijoje grįžtama prie šaltojo karo retorikos.

Č.Juršėnas teigė, jog Lietuvai derėtų pateikti „antipareiškimą”. Vakar Seimas pavedė jį rengti Užsienio reikalų komitetui (URK). Jo pirmininkas Justinas Karosas LŽ dar negalėjo pasakyti, kokia bus dokumento forma, kokie dalykai jame bus akcentuojami ir kieno vardu – viso Seimo ar tik komiteto – jis bus pasirašytas. „Galimi įvairūs variantai, net ir toks, kad valstybės vadovai tik išsako savo poziciją šiuo klausimu, per Seimo URK konferenciją išdėsto savo mintis. Mūsų šalies reakcija būtina, tačiau esu prieš nesolidžiai atrodantį pareiškimų karą su Rusija”, – kalbėjo J.Karosas.

Santykiai pasitaisys?

Seimo URK vadovas įsitikinęs, jog mūsų parlamentarų atsakomajame pareiškime būtina pabrėžti kelis svarbiausius dalykus. J.Karosas būtų linkęs priminti Rusijos Dūmos deputatams, kad reikalauti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo Seimą įpareigojo per referendumą šį sprendimą palaiminę Lietuvos piliečiai. Taip pat svarbu paminėti, kad Rusijos investicijos Lietuvoje yra vienos didžiausių ir niekas rusų verslui nestato specialių užkardų. „Be abejo, būtina ir reakcija į Rusijos grasinimus didinti karines pajėgas Kaliningrade. Juk kalbos apie JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimą – išpūstas gandas”, – piktinosi parlamentaras.

J.Karoso nuomone, pastaruoju metu itin paaštrėję Lietuvos ir Rusijos santykiai nereiškia štilio. „Man regis, pernelyg jaudintis dėl to nereikėtų, viskas normalizuosis”, – teigė jis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.