Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė Darbo partijos skundą dėl areštuotos beveik 2 milijonų litų dotacijos – partija neturės teisės naudoti 1 milijonu 903 tūkstančiais 616 litais, kurie buvo skirti iš valstybės biudžeto
Šią dotaciją kovo 15 dieną areštavo Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Birželio 12 dieną Darbo partijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas areštą pratęsė iki to laiko, kol bus išnagrinėta byla.
Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas Apeliacinio teismo prašė panaikinti apygardos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Jis teigė, kad šios lėšos partijai buvo skirtos nustatyta tvarka, o Politinių partijų ir organizacijų finansavimo įstatymas nenumato, kad iš dotacijos gali būti atlyginama žala. Advokatas siūlė kreiptis konsultacijos į Aukščiausiąjį Teismą.
Tai ne pirmas Darbo partijai nepalankus teismo sprendimas dėl areštuotų dotacijų, kurias skyrė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Gegužę teismas atmetė Darbo partijos skundus dėl areštuotų dviejų dotacijų, beveik puspenkto milijono litų dotacijų.
Areštuotomis dotacijomis siekiama užtikrinti civilinį ieškinį Darbo partijos byloje dėl galimų nusikaltimų valstybės finansų sistemai. Generalinė prokuratūra nuolat prašo teismo atmesti Darbo partijos atstovo skundus ir dotacijas palikti areštuotas.
Darbo partijos baudžiamojoje byloje ieškinį yra pareiškusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai, kaip įtariama, nebuvo sumokėti daugiau nei 3 milijonai privalomų mokesčių ir įmokų.
Civiliniu ieškovu pripažintas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius dėl valstybei padarytos žalos nesumokant privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų – daugiau nei 855 tūkst. litų.
Vilniaus apygardos teismui pradėjus nagrinėti Darbo partijos baudžiamąją bylą, Generalinė prokuratūra pareiškė 6 milijonų 50 tūkst. litų civilinį ieškinį.
Partijai kaip juridiniam asmeniui yra pareikšti įtarimai pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
Bylą nagrinėja Vilniaus apygardos teismui. Artimiausias numatytas posėdis – spalio 13 dieną.
Remdamiesi bylos medžiaga, prokurorai taip pat įtaria, kad ataskaitos ir deklaracijos su žinomai neteisingai duomenimis buvo teikiamoms valstybinėms institucijoms – VRK, mokesčių inspekcijai, ,,Sodrai” ir kitoms.
Finansinėmis machinacijomis įtariamam Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui yra paskirtas piniginis pusantro milijono litų užstatas. Be to, skirta dar viena kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Neseniai jis gavo leidimą liepos mėnesį trumpam išvykti į Rusiją.
Jeigu kaltinamasis išvyktų iš Lietuvos be teismo leidimo, ar pažeistų kitas sąlygas, sumokėtas piniginis užstatas atitektų Lietuvos valstybei. Namų arešto sąlygomis Kėdainių verslininkas gyveno 7 mėnesius.
V.Uspaskichui gresia teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų.