Seime stringant naujos redakcijos Teismų įstatymui, teismų sistemos spragas bandoma užlopyti taisant senąjį teisės aktą, atsižvelgus į Konstitucinio Teismo sprendimuose nurodytus trūkumus.
Penktadienį neeiliniame posėdyje parlamentarai po svarstymo pritarė pluoštui teisės akto pataisų, kurios apima ir teisėjų atostogų klausimus, ir precedento teisės įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje.
Beveik valandą trukusiame svarstyme sutarta dėl kai kurių esminių dalykų. Vienas jų – įtvirtinama precedento teisė. Tai reiškia, kad teismai priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose turi atsižvelgti į savo pačių arba aukštesnės instancijos teismų sukurtas teisės aiškinimo taisykles.
Tokią pareigą Seimo nariams dar 2006-aisiais gegužę savo sprendime nurodė Konstitucinis Teismas.
Kitas kol kas negalutinio parlamentarų pritarimo sukaukęs akcentas – bylų paskirstymo teisėjams reformavimas. Šiuo metu bylas teisėjams paskirsto teismo pirmininkas, tačiau dėl to nuolat susilaukiama įtarimų neskaidrumu.
Naujoji tvarka bylų skirstymą turėtų atiduoti kompiuterinei programai. Ji bylas teisėjams paskirstytų atsižvelgiant į jų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, ligos, komandiruočių atvejus bei kitas aplinkybes.
Seimo nariai taip pat pritarė teisėjų atostogų laikotarpio nustatymui, kuris gali siekti iki 56 kalendorinių dienų per metus, tačiau tokio ilgio atostogos praktikoje galėtų būti skiriamos tik ypač didelį darbo stažą turintiems teisėjams – atidirbus 5 metus už kiekvienus vėlesnius metus suteikiama viena diena. Pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko, tai reiškia, jog teisėjas turėtų būti išdirbęs ne mažiau nei 33 metus.
Seimas sutarė ir dėl to, jog teismuose visais atvejais būtų daromas garso įrašas, bet būtų leidžiama filmuoti, fotografuoti ar naudoti kitas technines priemones.