Europos Sąjunga (ES) nesuteikė savo piliečiams prasmingų, nuo valstybinių sienų nepriklausančių teisių ir taip pakurstė visuomenės nusivylimą bloku, sakoma Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) trečiadienį pateiktoje ataskaitoje.
Nepaisant didėjančio darbuotojų mobilumo 27 valstybių bloke, paprasti piliečiai susiduria su dažnai neįveikiamomis kliūtimis tokiais klausimais kaip dviguba pilietybė, skirtingų valstybių piliečių santuokos ir abipusis diplomų bei kvalifikacijos pripažinimas, ataskaitoje teigia Europos Parlamento narys Alainas Lamassoure’as (Alenas Lamasuras).
„Praėjus 50-čiai metų (nuo ES steigiamosios 1958 metų Romos sutarties), yra nerimą keliantis disbalansas. Ekonominė integracija pažengė taip toli, kad suliejo nacionalines valiutas, o žmonių ir piliečių sąjunga vis dar lėtai slenka”, – rašo jis.
1992 metų Mastrichto sutartis numatė Europos pilietybės principą, suteikdama kitoje ES narėje gyvenantiems Europos piliečiams teisę balsuoti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose.
Tačiau civilinė teisė lieka nacionalinio suvereniteto dalis, ribojanti piliečių teisių taikymą kitose ES valstybėse. Net tokius sutartus principus kaip pensijų ir teisių į sveikatos apsaugą ES ribose dažnai sunku taikyti praktikoje, daro išvadą A.Lamassoure’as.
Liepos 1 dieną Prancūzija pusmečiui perims vadovavimą ES.
A.Lamassoure’as išreiškė viltį, kad Paryžius iškels iniciatyvą gerinti sienų nevaržomas teises, ypač po Airijos referendumo, per kurį buvo atmesta ES reformų sutartis ir kuris akcentavo atotrūkį tarp Europos ir jos piliečių.
28-ASIS REŽIMAS?
Užregistruoti kitoje ES valstybėje nupirktą automobilį gali tapti biurokratiniu košmaru, be to, narės ir toliau teikia pirmenybę savo piliečiams valstybinėse darbo vietose nepaisydamos draudimo diskriminuoti ES piliečius, nurodo jis.
Teoriškai ES jau seniai įdiegė mokslo diplomų pripažinimo principą, bet tai lieka universitetų kompetencija ir jie sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju.
Iš principo, ES teisė užtikrina profesinės kvalifikacijos pripažinimą, bet realybėje jis taikomas tik pustuzinio specialybių atvejais.
Santuokos, civilinės sąjungos, skyrybų ir paveldėjimo įstatymai ES valstybėse yra labai skirtingi ir kelia problemų milijonams ES piliečių, apsigyvenančių kitoje bloko narėje.
Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos pilietis gali testamentu palikti savo turtą, kam nori, bet jei jis turi nuosavybės Prancūzijoje, ji pagal prancūzų paveldėjimo įstatymus turi būti po lygiai padalyta jo vaikams.
A.Lamassoure’o nuomone, ES turėtų ne derinti 27 narių civilinės teisės sistemas ir taip išprovokuoti didelį pasipriešinimą, o kurti paralelinę Europos teisės sistemą, pramintą 28-uoju režimu, kurią piliečiai galėtų pasirinkti vietoje nacionalinių įstatymų.