Seimo nariai ketvirtadienį gali balsuoti dėl V.Muntiano neliečiamybės panaikinimo

Seimo nariai ketvirtadienį gali balsuoti dėl dokumentų klastojimu įtariamo buvusio parlamento vadovo, „pilietininko” Viktoro Muntiano neliečiamybės panaikinimo.
Ar bus balsuojama, ar ne, priklauso nuo laikinosios komisijos – jeigu nutarimo tekstas, kuriuo parlamentarą leidžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bus sutvarkytas „juridiškai ir lietuviškai”, tuomet V.Muntiano likimas atsidurs jo kolegų rankose.

„Reikia, kad tas dokumentas būtų sutvarkytas tiek juridiškai, tiek ir lietuviškai, tarp kitko. Tai nežinau, jeigu tas dokumentas atsiras iki pietų, tai tada balsuosime. Mes įtraukėme į darbotvarkę tą klausimą, bet jis be numerio, be nieko, nežinau, kaip bus”, – BNS ketvirtadienį ryte sakė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

Pasak laikinosios komisijos, jau nutarusios paremti prokurorų prašymą leisti panaikinti V.Muntiano neliečiamybę, nario socialdemokrato Vytauto Čepo, komisija rengiasi viską sutvarkyti dar ketvirtadienį iki pietų, kad parlamentarai galėtų balsuoti.

Komisija trečiadienį posėdyje pasiūlė parlamentui panaikinti piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo „pilietininko” V.Muntiano neliečiamybę, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.

V.Muntiano neliečiamybė būtų panaikinta, jei už nutarimo projektą balsuotų daugiau nei pusė, t.y. 71 ir daugiau iš 141 parlamentaro.

Pagal įstatymus, parlamentarai be Seimo sutikimo negali būti apklausti ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais.

Generalinis prokuroras dėl V.Muntiano į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.

V.Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.

Kaip yra sakęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, įtariama, kad V.Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.

Minimas sklypas priklauso verslininkui M.Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.

Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V.Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra” parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A.Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V.Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V.Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.

V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais V.Muntianas paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.

Abiejų postų V.Muntianas atsisakė šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.