Prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva surengta diskusija, kaip ateityje turėtų atrodyti Kuršių nerija, nesutaikė į prezidentūrą susirinkusių priešininkų.
Pasikalbėti apie Kuršių nerijos ateities perspektyvas vakar prezidentas V.Adamkus pakvietė būrį tarpusavyje nesutariančių specialistų, politikų, valdininkų ir visuomenininkų. Išsakyti savo nuomonę šalies vadovui turėjo progą aplinkos ministras Artūras Paulauskas, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė, valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža, Neringos meras Vigantas Giedraitis bei Neringos savivaldybės bendrojo plano koncepcijos rengėjai.
Tačiau vieningos nuomonės, kaip turėtų būti plėtojamas į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą įtrauktas paveldo objektas, nebuvo prieita. Neradus sutarimo, rudenį bus pradėtas Baltijos pajūrio teritorijos naudojimo valstybės ir visuomenės reikmėms auditas.
Išsaugoti ar užstatyti?
V.Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė po susitikimo sakė, kad pradėti pokalbius apie Kuršių neriją prezidentą paskatino visuomenėje netylančios diskusijos apie šio gamtos objekto ateitį. „Žinybų nesusikalbėjimas, peržengiantis kultūringo apsikeitimo nuomonėmis ribas, neteikė vilčių”, – prezidentą citavo R.Grumadaitė.
Šalies vadovas pabrėžė būtinybę užtikrinti valstybės interesus šioje saugomoje teritorijoje ir toliau aktyviai diskutuoti šia tema.
Valstybės saugomas unikalus gamtos kampelis ar urbanizuota teritorija – atsakymo į šį klausimą po kelias valandas trukusių diskusijų taip ir nebuvo rasta.
Aplinkos ministras A.Paulauskas įsitikinęs, kad dėl Kuršių nerijos ateities savo žodį turėtų tarti kompetentingi specialistai, visuomenė ir ekspertai. „Turime nuspręsti, urbanizuojame teritoriją ar išsaugome ją tokią, kokia yra”, – sakė jis. Prezidentui ministras pristatė prieš kelias dienas iš UNESCO atstovybės gautą raštą, kuriame tarptautiniai ekspertai ragina grįžti prie Kuršių nerijos koncepcijos svarstymo.
A.Paulauskas pritarė Neringos savivaldybės siūlymui daugybę ginčų visuomenėje sukėlusį bendrąjį Kuršių nerijos planą tvirtinti Vyriausybėje. „Manau, kad tai teisingas žingsnis, nes Kuršių nerijos klausimas svarbus ne tik vietos savivaldybei, bet visai Lietuvai, pasauliui”, – įsitikinęs ministras.
Piktinosi koncepcija
Bendrojo plano koncepcija visuomenei apsvarstyti bus pateikta liepos viduryje. Tačiau KNNP direktorė A.Stancikienė teigė, kad iš naujo svarstyti, kaip turėtų atrodyti Kuršių nerija, yra absurdiška, mat valstybė jau prieš dešimtmetį tarptautiniu lygiu įsipareigojo saugoti šį gamtos objektą.
A.Stancikienė prezidentui išsakė priežastis, kodėl nepritaria Kuršių nerijos bendrojo plano koncepcijai. Anot jos, didžiausią nerimą kelia tai, kad teismuose šiuo metu ginčijami esą neleistinai pastatyti objektai dokumento projekte pažymėti kaip teisėti. „Tai ką mes teismuose veikiame? Jei teismas priimtų sprendimą nugriauti nelegaliai pastatytus pastatus, vėliau įteisinus bendrąjį planą juos vėl bus galima atstatyti?”, – piktinosi KNNP direktorė.
Šalies vadovui A.Stancikienė taip pat skundėsi Neringos miesto savivaldybe. Anot jos, visos nelegalias statybas Neringoje „pražiūrėjusios” institucijos pripažino savo klaidas ir gina viešąjį interesą. Tik Neringos savivaldybė elgiasi priešingai, net apskundžia gamtosaugininkų prieš nelegalių pastatų savininkus jau laimėtas bylas.
Siūlo aerodromą
Neringos meras V.Giedraitis gynėsi, kad teismų sprendimus ginčija ne tik savivaldybė, bet ir kiti atsakovai. Jis pabrėžė, kad teismuose atsidūrę detalieji planai buvo suderinti su visomis institucijomis, todėl savivaldybės taryba negalėjusi jų netvirtinti.
Bendrąjį planą rengęs profesorius Paulius Kavaliauskas neigė, kad šio plano projekte siekiama įteisinti neteisėtai suręstus statinius. Anot jo, planas sudarytas pagal topografinę nuotrauką, kurioje matyti visi dabar teritorijoje esantys pastatai. „Tačiau plane visos tos ginčytinos teritorijos pažymėtos ir aiškiai parašyta, kad teismo sprendimai nekvestionuojami. Jei reikia, tie pastatai galės būti nugriauti”, – tvirtino jis.
P.Kavaliauskas tvirtino, kad Neringos nesirengiama užstatyti, esą priešingai – ketinama plėsti draustinių zonas. Tačiau jis pripažino, kad plano koncepcijoje siūloma įrengti tarnybinį aerodromą.