Vandens nauda

Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį ir daugiau, o be vandens – vos keletą dienų. Vandens stygius gali sukelti daugelį ligų. Jeigu organizmui trūksta vandens, sausėja gleivinė, jaučiami raumenų spazmai, spartėja širdies veikla, skauda galvą. Be vandens ląstelės ilgainiui „aptingsta”. Organizmas nebegali pasisavinti reikalingų rūgščių ir maisto medžiagų, todėl ima reikalauti vis daugiau ir daugiau maisto. Didėja apetitas ir dažnėja alkio priepuoliai, o to pasekmė – sutrikęs virškinimas, antsvoris, raukšlės ir kiti negalavimai.

Atrodytų, pats organizmas turėtų pasakyti mums, kada jam pradeda trūkti vandens. Deja, viskas ne taip paprasta. Nuolat vartojant per mažai skysčių troškulio pojūtis išsireguliuoja, mes prarandame sugebėjimą jausti, kada mums būtina atsigerti. Dažnai troškulio jausmo žmonės nesugeba atskirti nuo alkio. Ima atrodyti, kad norime valgyti kai iš tikro organizmas reikalauja skysčių. Teigiama, kad naktį užklumpantį alkio jausmą praktiškai visuomet galima numalšinti tiesiog stikline vandens. Norintiems numesti svorio patariama pajutus alkį bet kuriuo dienos metu visada pirmiausiai išgerti stiklinę vandens ir pusvalandį palaukti – galbūt noras valgyti nebuvo tikras. Taigi:

Vanduo palaiko gyvybines funkcijas, normalią kūno temperatūrą. Be jo nevyktų medžiagų apykaitos procesai. Vanduo spartina riebalų deginimą. Tyrimais įrodyta, kad vanduo padeda organizmui be jokių pastangų sudeginti trim procentais daugiau kalorijų.
Vanduo skatina virškinimą. Kuo daugiau geriate vandens, tuo daugiau išsiskiria virškinimo sulčių ir veiksmingiau skaidomos ir pasisavinamos maisto medžiagos. Be to šalinami toksinai ir šlakai.
Vanduo mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį. Mokslininkai nustatė, jog vandens trūkumas sukelia nuovargį, o pavargę žmonės daugiau valgo. Dėl to storėja.

Vanduo apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis;

Vanduo reikalingas geram smegenų funkcionavimui;

Gerti jūsų odai taip pat svarbu kaip ir naudoti drėkinamąjį kremą. Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta.

Kaip ir kada gerti:

Mūsų organizmui naudingiausias negazuotas mineralinis, tyras vanduo. Ypač sveika išgerti stiklinę vandens rytą tuščiu skrandžiu.
Valgydami negerkite – gali pakenkti skrandžiui, prasčiau pasisavinamos maisto medžiagos.
Geriausiai gaivintis tarp valgymų – mažiau kamuos alkis. O pusvalandį prieš valgį išgėrus stiklinę vandens sumažės apetitas ir mažiau suvalgysite.

Kiek vandens reikia?

Taigi kiek yra tas „pakankamai”? Specialistų teigimu, vidutiniškai per dieną žmogaus organizmas turėtų gauti apie 2 litrus skysčių. Tačiau apkūniems žmonėms rekomenduojama išgerti dar po stiklinę skysčio kiekvienai dešimčiai kilogramų antsvorio. Naujausioje teorijoje siūloma reikiamą vandens kiekį skaičiuoti pagal kūno svorį: vienam svorio kilogramui per dieną turėtų tekti maždaug 33 ml vandens. Jeigu sportuojate, skysčių suvartojimą reiktų dar padidinti. Kiekvienoms 30 minučių fizinio aktyvumo, priklausomai nuo intensyvumo, reiktų pridėti nuo 2 iki 4 stiklinių vandens. Daugiau vandens reiktų gerti ir esant karštam bei sausam orui. Ir ne tik per vasaros karščius – jeigu nuolat būnate gerai šildomose patalpose, organizmas gali išgarinti vandens netgi daugiau negu lauke per kaitrą, nes šildomų patalpų oras būna labai sausas. Be to, dideli šalčiai taip pat skatina dehidrataciją.

Specialistai siūlo vieną paprastą būdą, kuriuo galima nustatyti, ar pakankamai išgeriame vandens, t.y. patikrinti savo šlapimo spalvą. Jeigu organizmas pakankamai aprūpinamas skysčiais, šlapimas turėtų būti labai šviesus ir bekvapis. Tamsesnė jo spalva rodo, kad vandens išgeriame nepakankamai. Tiesa, spalvą ar kvapą gali pakeisti įvairūs geriami vaistai.