Pagaliau daugelis abiturientų ir studentų gali lengviau atsikvėpti: egzaminai baigiasi. Pats metas pradėti kopti karjeros laiptais, įgyti patirties, o vėliau leisti sau bent truputį paišlaidauti. Kaip sėkmingai įsidarbinti, pataria 24 metų Audrius Zakaras, „Studabir –studentų darbo biržos” vadovas, savo karjerą pradėjęs dešimtoje klasėje nuo… valytojo.
Ar žinai, ko nori?
A.Zakaras studentus vasarą skirsto į tris kategorijas: pirmieji – sezoniniai darbuotojai užsienyje ar Lietuvos kurortuose, antrieji važiuoja pas močiutę į kaimą valgyti braškių, o tretieji pradeda karjerą.
„Iš tiesų vasarą daug lengviau įsidarbinti. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai už praktiką mokama, o vėliau studentai pakviečiami pasilikti ir tęsti darbus. Žinokite, ko norite, ir jums pasiseks. Jei norite būti padavėja ir nesukti sau smegenų – siekite to. Jei norite būti logistikos vadybininku, įkyrėkite visoms logistikos kompanijoms siuntinėdami savo gyvenimo aprašymą, ir iš pagarbos, kad esate tokie atkaklūs, jus pasamdys. Juk birželis – geriausias laikas ieškoti darbo”, – šyptelėjo pašnekovas.
Nežinantiems, ko nori, Audrius patarė nuvažiuoti į kurį nors verslo centrą ir pasėdėti ten dieną dvi. Pasižvalgyti į jaunus kostiumuotus verslininkus ir pasvarstyti, ar vilioja perspektyva sėdėti biure nuo 8 iki 17 val.
„Pasverkite, ar galite prisiimti atsakomybę, rizikuoti ir gauti pylos? Ar sėkmės atveju, kai būsite apdovanoti „medaliais”, sugebėsite atlaikyti šlovę? O gal jums patinka konkretūs nurodymai, kai nereikia didelės asmeninės iniciatyvos ir neregėto savarankiškumo?” – retoriškai klausė Studentų darbo biržos vadovas.
Taigi prieš keliaujant pas darbdavius pirmiausia reikia apsispręsti, kokio darbo norite: aktyvaus ar pasyvaus, vadovo ar pavaldinio. „Jei tai jums nepriimtina, susigalvokite savo taisykles”, – ragino Audrius.
Nori ne darbo, o daug pinigų
Tokį norą Studentų darbo biržos vadovas pavadino didžiausia jaunų žmonių klaida. Studentas apskaičiuoja, kiek jam atsieina gyvenamasis plotas, automobilis, telefonas, savaitgaliai su draugais, ir nusprendžia, kad turėtų uždirbti ne mažiau kaip tris tūkstančius.
„Įmanoma norus reikšti ir taip, bet didžioji dauguma gauna ne tą darbą, kokio norėtų, todėl nėra laimingi arba nesugeba jo dirbti. Taigi norai, išreikšti pinigais, dažnai baigiasi nesėkme, – tvirtino vaikinas. – Svarbu suvokti, kad skirtingų gabumų žmonėms – skirtingas ir atlygis. Todėl nuėjus pas darbdavį sakyti, esą už šias pareigas paprastai mokama tiek ir tiek – didelė klaida.”
Pasak A.Zakaro, dažnai verta išbandyti tokį darbą, kai atlyginimas priklauso nuo rezultatų. „Ambicingiems jaunuoliams rekomenduoju išbandyti jėgas gyvybės draudimo sektoriuje. Būna, kad draudimo bendrovės savo darbuotojus ne tik apmoko, bet ir nuprausia bei aprengia. Be to, darbo grafikas čia laisvas”, – tikino Audrius.
Specialybė nėra svarbi
Tarp besikreipiančių į Studentų darbo biržą jaunuolių tikslingai ieškančių darbo pagal studijuojamą specialybę beveik nepasitaiko. „Tai natūralu, – tikino biržos vadovas. – Jaunuoliai dar nėra profesionalai ir yra linkę išbandyti įvairius darbus. Kai pas mus ateina studentas, atkreipiame dėmesį į jo žinias, novatoriškumą, humoro jausmą. O klausimas apie studijuojamą specialybę – ne pirmame dešimtuke.” Koks dažniausiai Lietuvos darbdavių požiūris į darbo besiprašančius abiturientus ir studentus? „50 proc. darbdavių studentai įdomūs tik trumpą laiką, – sakė pastebėjęs Audrius. – Jie lengvai žada aukso kalnus, bet vėliau savo pažadų neišpildo. Jie tikina: „Gerai dirbsi, po trijų mėnesių būsi direktoriaus pavaduotojas.” O iš tiesų studentas dirba paprastą gamybinį darbą, pavyzdžiui, nešioja dėžes.”
Pasak A.Zakaro, patys blogiausi darbdaviai yra tie, kurie priima bandomajam laikotarpiui už mažiausią užmokestį, išsiurbia iš studento viską, ką gali, ir išspiria pro duris. „Žinoma, kartais ir darbdaviams tenka nukentėti nuo emociškai nebrandžių studentų, kurie juos apšvarina ir išeina”, – pridūrė Audrius.