Užvalgiusi parduotuvėje pirktos šaltienos moteris nukentėjo dukart. Pirmąkart, kai suprato, jog lūžo dantis, antrąsyk – kai suvokė, kad jį nusilaužė į šaltienoje buvusį kitą dantį.
„Dantis, bet ne mano”
„Kaimynė sugundė nueiti į „Norfą”, kur dažnai galima rasti pigesnių prekių. Nusipirkau indelį šaltienos. Kitą dieną maniau skaniai pavalgysianti, bet kandau ir sustingau iš siaubo – supratau, kad nulūžo dalis danties. Išspjoviau ir nustėrau – delne buvo dantis, bet ne mano, o kažkokio gyvūno. Negalėjau patikėti savo akimis.
Nunešiau tą daiktą veterinarijos gydytojui. Klausiu, kieno tai? O jis taip paprastai ir aiškiai pasakė – žvėrelio. Tiesa, nepasakė kokio. Parėjusi verkiau. Taip bjauru pasidarė, kad į burną pateko gyvio dantis. Gal katino, o gal žiurkės. Bet kuriuo atveju neapsakomai bjauru”, – pasakojo 71 metų klaipėdietė Antanina Vasilenko.
Moteris išsaugojo šaltienos likutį, pirkimo čekį ir gaminyje rastą dantį. Ji tikino, kad šaltienoje aptiko ir šeriuotą gabaliuką mėsos, bet jį išspjovė į šiukšliadėžę.
A.Vasilenko nuėjo į parduotuvę, kurioje pirko šaltieną, ir sužinojo gamintojos – bendrovės „Tauragės maistas” vadybininkės telefoną.
Moteris neketino įmonės skųsti maisto produktų kokybę tikrinančioms institucijoms, o tik pranešti apie radinį ir susitarti dėl nuostolių kompensavimo.
Siūlė kompensuoti dešromis
A.Vasilenko trejus metus laukė eilėje protezuoti dantis. Kovą atėjo jos eilė. Procedūros buvo ilgos. Pensininkė atviravo, kad savų dantų jai beliko tik trys. Tačiau vieną jų po trijų mėnesių klaipėdietė nusilaužė valgydama tauragiškių pagamintą šaltieną.
„Vienintelis mano tikslas – susitvarkyti nutrupėjusį dantį. Jei tai būtų atsitikę iki kovo, gal būčiau niekam nieko nesakiusi. Nesu linkusi skųstis ir ieškoti teisybės. Mane gydžiusi odontologė apžiūrėjo dantį ir paaiškino, kad jo tvarkymas gali kainuoti nuo 50 iki 200 litų, tačiau turėčiau vėl stoti į eilę ir laukti ne mažiau nei dvejus metus. Manau, būtų teisinga, kad bendrovė, kurios šaltienoje buvo dantį nulaužęs svetimkūnis, sumokėtų už odontologo paslaugas”, – įsitikinusi A.Vasilenko.
Moteris teigė susisiekusi telefonu su bendrovės „Tauragės maistas” vadybininke Irena Bieliauskiene. Ši kaip kompensaciją pasiūlė pensininkei dešrelių bei kitokios produkcijos.
„Man nereikia jokių produktų. Iškart pasakiau, kokios kompensacijos norėčiau. Man net nesvarbu, koks odontologas tvarkys dantį. Tegu jie randa gydytoją, susitaria dėl kainos ir sumoka. Man asmeniškai pinigų nereikia”, – tikino A.Vasilenko.
Moteris savaitę laukė vadybininkės skambučio. Parduotuvėje ji sužinojo, kad I.Bieliauskienė dažną dieną atvažiuoja į Klaipėdą. Tačiau vadybininkė taip ir nepaskambino.
Prašė kelių šimtų litų?
„Klaipėdos” pakalbinta vadybininkė tikino, kad A.Vasilenko reikalavo pinigų. Senas tradicijas turinčios bendrovės produkcijos moteris atsisakė.
Vadybininkė pasakojo pusdienį pensininkės laukusi parduotuvėje, tačiau pati jai nepaskambino.
„Jei jau parduotuvėje pirko tą šaltieną, tai ten ir turėjome susitikti. Į namus eiti ar skambinti tai moteriai nežadėjau, – teisinosi I.Bieliauskienė. – Ta moteris reikalavo pinigų. Kalbėjome apie kelių šimtų litų sumą.
Vadybininkė prisipažino paskutiniojo pokalbio metu supratusi, kad A.Vasilenko susitaikė su likimu ir pretenzijų neketina kelti. Vadybininkė tikino kelis kartus nuoširdžiai atsiprašiusi už nesusipratimą. I.Bieliauskienė teigė, kad pirkėja buvo neryžtinga. Jei ji būtų labiau užsispyrusi, vadybininkė būtų paklaususi bendrovės vadovų, kaip atlyginti žalą.
Žadėjo susitarti
Vakar paaiškėjo, kad „Tauragės maisto” komercijos direktorius Žilvinas Lenktaitis apie klaipėdietės pirkėjos nuotykius, paragavus bendrovės virtos šaltienos, žinojo ne viską. Direktoriui nebuvo žinoma, kad gaminyje buvo gyvūno dantis.
„Mūsų bendrovė dirba nuo 1932 metų, tad mes labai branginame savo vardą. Jeigu pirkėja yra išsaugojusi pakuotę, bus nesunku nustatyti, kada ir kokia pamaina šaltieną gamino. Kaltininkus tikrai rasime. Mes suinteresuoti išsiaiškinti ir atlyginti už patirtus nepatogumus, – tikino Ž.Lenktaitis. – Bendraudamas su kitais gamintojais esu girdėjęs, kad skundai apie nekokybiškus maisto gaminius kai kuriems žmonėms yra tapę šantažo forma. Neįtariu klaipėdietės panašiu dalyku. Pats ketinu nuvykti į Klaipėdą ir susitikti su ta moterimi.”
Direktorius prisiminė, kad prieš daugybę metų būta atvejų, kai bendrovės dešroje pirkėjai rado metalinių klipsų, kuriais užspaudžiama dešros pakuotė. Ž.Lenktaitis tvirtino, kad pastaruoju metu nusiskundimų nebegaunama.
Ž.Lenktaitis žadėjo, kad jau šiandien su pirkėja susitars ir konfliktas bus užglaistytas. Tauragės apskrities valstybines maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Matas Kazlauskas pranešė, kad dėl bendrovės „Tauragės maistas” gaminių kokybės 2006-aisiais ir šiais metais skundų negauta. 2007-aisiais žmogus skundėsi nepriimtinomis organoleptinėmis naminio slėgtainio savybėmis, tai yra pirkėjui nepatiko gaminio konsistencija, kvapas ir skonis. Patikrinus slėgtainį paaiškėjo, kad skųstasi nepagrįstai.
Cechą uždarė savaitei
Prieš porą metų vieno didžiųjų Klaipėdos prekybos centrų kulinarijos cecho šaltienoje pirkėja taip pat rado gyvūno dantį.
Veterinarai įtarė, kad tai katės iltis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai mažo paršelio dantis, įsprūdęs į gaminį košiant šaltieną.
Po skundo Maisto ir veterinarijos tarnybai šis cechas neveikė savaitę. Tikrintojai nurodė, kaip ištaisyti padėtį. Uostamiesčio maisto produkcijos kokybės tikrintojai tikino, kad po signalo apie radinį tauragiškių pagamintoje šaltienoje ketina perduoti žinią apie tai kolegoms Tauragėje. Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorė Reda Lukoševičiūtė tikino panašių skundų gaunanti retai. Tai galbūt lemia faktas, kad Klaipėdoje beveik nėra maisto produktus gaminančių įmonių.