Kompromisas teisėjų neerzina

Vyriausybė pasirengusi grąžinti teisėjams trečdalį skolos, atsiradusios sumažinus jų atlyginimus. Teisėjų bendruomenė tikina esanti patenkinta tokiu žingsniu.

Įvairių Lietuvos teismų teisėjai turėtų atgauti dalį atlyginimų skolos, susikaupusios per aštuonerius metus. Iš valstybės biudžeto tam prireiks maždaug 50,8 mln. litų. Skolą ketinama grąžinti per ketverius metus. Teigiama, kad valstybė, 2000-aisiais beveik trečdaliu sumažinusi teisėjų algas, jiems liko skolinga apie 150-160 mln. litų.

Daugiau kaip 400 teisėjų šiuo metu bylinėjasi teismuose prašydami priteisti nesumokėtų atlyginimų dalį. Keli jų jau džiaugiasi pasiekta pergale – valstybė jiems turės sumokėti nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. litų.

Įsisenėjusi problema

Stengiantis numalšinti teisėjų nepasitenkinimą Teisingumo ministerijai buvo pavesta parengti teisės aktą, kuriuo būtų pasiūlyta konkreti išeitis iš susidariusios padėties. Vakar Vyriausybės pasitarime pristatytas Negautos atlyginimo dalies grąžinimo teisėjams įstatymo projektas. Artimiausiu metu jis bus svarstomas ministrų kabineto posėdyje, vėliau – keliaus į Seimą. Kiek laiko projektą nagrinės parlamentarai, neprognozuojama. Galbūt galutinį sprendimą teks priimti jau kitos kadencijos Seimui.

Vadovaujantis Darbo kodeksu, įstatymo projekte siūloma grąžinti teisėjams trejų pastarųjų metų algų skolas. Teisingumo ministras Petras Baguška, LŽ paklaustas, kaip vertina teisėjų reikalavimus grąžinti šimtatūkstantines sumas, kai pedagogai, bibliotekininkai, medikai, norėdami sudurti galą su galu, prašo kelių šimtų litų, prisipažino, kad būtent dėl to šis klausimas buvo svarstytas gana ilgai. „Pagaliau sutarėme, kad skolą grąžinsime atsižvelgdami į finansines valstybės galimybes”, – sakė ministras. Jis mano, kad ministerijos siūlomas variantas yra neblogas.

„Europos Sąjungoje negirdėtas dalykas, kad teisėjai valstybę skųstų teismams”, – piktinosi P.Baguška. Paklaustas, kodėl tada Lietuvos teisėjai pasirinko tokį kelią, ministras pripažino, kad taip nutiko, nes anksčiau šios problemos niekas nesprendė. „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad mažinti atlyginimus galima tik tada, kai valstybėje tikrai bloga ekonominė padėtis. Tokia priemonė turi būti taikoma visiems darbuotojams, be to, laikinai, o buvo išskirta tik viena grupė – teisėjai”, – sakė P.Baguška.

Siūlymas priimtinas

„Projektas pateisina dalį mūsų lūkesčių, tikimės, kad ir Seimas bus toks pat geranoriškas kaip Vyriausybė”, – vakar sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė. Jos teigimu, dauguma teisėjų sutinka su valstybės teikiamu siūlymu, nors pagal jį grąžinama tik maždaug trečdalis skolos.

Kartu L.Garnelienė prisipažino negalinti garantuoti, kad dalis teisėjų, kurie prieš 8 metus kreipėsi į teismus, nereikalaus išmokėti skolos už visą laikotarpį. Priėmus naująjį įstatymą, anot L.Garnelienės, jos kolegos gali sutikti su kompensacija ir prašyti nutraukti bylas. „Važinėjome po apygardas, aiškinomės. Dauguma teisėjų sutiktų, kad ši problema būtų išspręsta taikiai”, – sakė ji.

Projekte numatytas ketverių metų laikotarpis, pasak L.Garnelienės, yra kompromisinis – teisėjai prašė trejų, ministerija siūlė penkerius.

Šiuo metu pradedančio, stažo neturinčio apylinkės teismo teisėjo alga siekia 2,9 tūkst. litų į rankas, labiau patyrusio – 3,6-3,8 tūkst. litų. Aukštesnės instancijos teisėjų algos nuo žemesnės skiriasi maždaug 500-800 litų.

Mažinti nereikėjo?

1999-ųjų gruodžio pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas teisėjų atlyginimus sumažino vidutiniškai trečdaliu. Griebtis tokių drastiškų priemonių Vyriausybė, vadovaujama konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, esą buvo priversta dėl sunkios ekonominės bei finansinės padėties.

Nemažai teisėjų jau 2000 metais kreipėsi į teismus. Šiems situaciją paprašius išaiškinti Konstitucinio Teismo (KT), bylų nagrinėjimas buvo sustabdytas. Dėl minėto devynerių metų senumo Vyriausybės nutarimo KT yra priėmęs keturis sprendimus – vieną 2001-aisiais ir net tris 2006-aisiais. Nors nutarimas sumažinti teisėjų atlyginimus nebuvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, išaiškinta, kad teismai net ir šiuo atveju privalo ginti pažeistas teises. Ir jei buvo padaryta žala, ji turi būti atlyginta.

Atsižvelgdamas į KT išaiškinimus, pernai vasarį Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teisėjams turi būti priteista neišmokėta dėl sumažinto atlyginimo dalis. Pastaruoju metu nagrinėdami teisėjų atlyginimų bylas teismai vadovaujasi Laisvosios rinkos instituto pateikta išvada, kad 1999-aisiais ekonomikos padėtis Lietuvoje nebuvo tokia bloga, kad reikėjo mažinti Temidės tarnų algas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.