Balandžio 13-ąją trisdešimtmetį atšventęs „Alytaus” klubo lyderis Nerijus Varnelis tapo rezultatyviausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) krepšininku. Jo manymu, brandus žaidimas ateina su metais.
Alytuje krepšininko karjerą pradėjęs ir po ilgų klaidžiojimų praėjusį sezoną į gimtojo miesto komandą grįžęs 200 cm N.Varnelis 15-ajame LKL čempionate visus nustebino rezultatyviu bei naudingu komandai žaidimu. Vidutiniškai per reguliariojo sezono rungtynes pelnydavęs 18,9 taško jis padėjo „Alytaus” komandai šalies čempionate užimti ketvirtą vietą.
Krepšininko karjerą pradėjęs Alytaus „Savy” ekipoje 2002 ir 2003 metais jau su tuometine „Alita” iškovojo LKL bronzą.
Legionieriaus karjerą Nerijus pradėjo 2003-aisiais Rusijoje ir Ukrainoje.
Praėjusį sezoną grįžęs į „Alytaus” klubą N.Varnelis, vilkėdamas 69 numeriu pažymėtais marškinėliais, iškart tapo komandos lyderiu.
Titulas įpareigoja
– Šis sezonas jums turbūt geriausias – juk tapote rezultatyviausiu LKL krepšininku? – „Lietuvos žinios” pasiteiravo N.Varnelio.
– Kai žaidžiau Ukrainoje, ten taip pat buvo panašūs rodikliai. Bet šis sezonas man geriausias. Sekėsi neblogai ir dėkoti už tai reikia komandai, nes radome bendrą kalbą.
– Malonu tapti rezultatyviausiu?
– Nesu mažas vaikas ir to neneigsiu (šypsosi). Malonu, bet tai sykiu ir įpareigoja. Juk varžovai analizuoja pavojingiausius žaidėjus. O mūsų komandoje visas krūvis tekdavo starto penketo žaidėjams. Tai labai išvargindavo fiziškai.
Užsigrūdino užsienyje
– Gal šie rezultatai rodo, kad subrendote kaip krepšininkas?
– Šiemet man sukako trisdešimt. Sakoma, kad geriausius rezultatus krepšininkas demonstruoja nuo 27 iki 31 metų. Man labai padėjo žaidimas Ukrainoje – užgrūdino ir pastūmėjo aukštyn. Ten kolektyvas buvo stiprus. Treneris – serbas, daug žaidėjų – jo tautiečiai, kuriuos jis norėjo prastumti. Man teko treneriui įrodyti, ko esu vertas.
Pasirinko psichologinį komfortą
– Savo karjerą pradėjote būtent Alytuje.
– Iš pradžių žaidžiau Alytaus dublerių komandoje, paskui metus ant suolo sėdėjau būdamas pagrindinėje komandoje. Teko žaisti ir kitose Lietuvos komandose. Su Mažeikių klubu tapau A lygos čempionu. „Aplankiau” nemažai mūsų šalies komandų.
– O kodėl užsienyje ilgiau neužsibuvote?
– Turėjau daug pasiūlymų. Tačiau nostalgija padarė savo. Be to, esu nevedęs, o vienam užsienyje gyventi psichologiškai per sunku. Užsienyje nejaučiu malonumo žaisdamas krepšinį. Todėl vietoj finansinio gerbūvio pasirinkau psichologinį komfortą – Lietuvą.
Nelaiku paliko Lietuvą
– Per savo karjerą kokią nors svajonę įgyvendinote?
– Pirma ir didžiausia vaikystės svajonė – žaisti krepšinį. Vienos svajonės neįgyvendinau – labai norėjau prieš Arvydą Sabonį žaisti, kai jis „Žalgiryje” baiginėjo savo karjerą. Bet tuo metu buvau išvykęs iš Lietuvos. Tačiau svajonių dar turiu
– Ką turite bendro su muzikos grupe „69 danguje”? (tokiu numeriu pažymėti Nerijaus marškinėliai – aut. past.).
– Nieko (juokiasi). Visa tai atėjo iš Ukrainos. Mane vertino kaip žaidėją, kuris stengėsi aikštelėje padaryti šou. O dėl numerio – ir Lietuvoje norėjau kaip nors išsiskirti. Jei varžovams nepavyksta manęs sustabdyti, bando užgaulioti dėl šių skaičių ir išvesti mane iš pusiausvyros. Man tai patinka.