Įkandus erkei skiepai nebeapsaugo

Įsisiurbus erkei žmonės ieško visų įmanomų būdų apsisaugoti nuo galimo erkinio encefalito, todėl lengvai patiki kai kurių firmų siūlomų skiepų nauda. Tačiau Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) specialistai tikina, kad erkei įsisiurbus jokios veiksmingos apsaugos nuo šios ligos nėra.

Sostinės Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos šeštokei erkė, kaip manoma, įsisiurbė vaikštinėjant greta esančio vaikų darželio teritorija. Sunerimę tėvai paskambino į UAB „Endemik”. Mergaitės motina LŽ pasakojo, kad prieš keletą metų, kai jai pačiai įsisiurbė erkė, šioje firmoje buvo rekomenduotas kažkoks serumas, kurį suleidus pasigaminantys antikūnai esą padeda išvengti rizikos susirgti. Tačiau telefonu konsultavusi „Endemik” darbuotoja pasakė, kad dabar, kai mes jau Europos Sąjungoje, tokių vaistų ši firma nebenaudoja. „Tada už juos sumokėjau 100 litų. O gal man suleido kažką neaiškaus”, – svarstė vilnietė.

Patikėjo patarimais

Firmos interneto puslapyje mergaitės mama rado informaciją, kad pastaruoju metu pasiskiepyti rekomenduojama ir jau prisisiurbus erkei (tik Vokietijos gamintojo vakcina „Encepur”). Esą tai yra greitesnio veikimo apsaugos priemonė. „Endemik” atstovė pasakė, kad minėtos vakcinos nėra. Tačiau tėvai išgirdo, kad galima suleisti kitą vakciną, dėl kurios imunitetas įgyjamas po mėnesio ir savaitės. Pirmąkart reikia skiepytis iškart įkandus erkei, antrąkart – praėjus mėnesiui. Esą jei dukra ir susirgtų, persirgtų lengvesne forma. Už abi vakcinos dozes tektų sumokėti 150 litų. Nors tėvai nusprendė vis dėlto paskiepyti dukrą, tačiau iki galo taip ir liko neaišku, ar vertėjo tai daryti.

Belieka stebėti

„Taip jau susiklostė, kad įkandus erkei žmonės vadovaujasi reklama, tačiau neskuba kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ligoninės priimamąjį”, – komentavo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė Milda Žigutienė. Anot jos, nėra tokių stebuklų, kad suleidus vakciną iškart atsirastų imunitetas nuo erkinio encefalito. ULPKC skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė taip pat teigė, kad įkandus užkrėstai erkei jokie skiepai nuo erkinio encefalito neapsaugos, žmogus vis tiek susirgs. „Pasiskiepijus imunitetas atsiranda tik po mėnesio ir savaitės. Erkinio encefalito inkubacinis periodas nuo užsikrėtimo iki pasireiškimo trunka tik iki dviejų savaičių, tad pasiskiepijus imunitetas jam dar nebūna susidaręs. Net ir pagal greitesnio vakcinos veikimo schemą imunitetas atsiranda mažų mažiausiai per 2-3 savaites. Todėl įkandus erkei belieka tik stebėti, ar nepasireikš ligos požymiai. Kad pasiskiepijęs žmogus persirgtų lengviau, taip nebus. Tik pavieniais atvejais pasitaiko, kad organizmas gamina daugiau antikūnų nei įprasta. Tačiau tai priklauso ne nuo skiepų, o nuo individualių žmogaus savybių”, – komentavo J.Dieninienė.

Todėl bandymas skiepais apsisaugoti nuo jau įkandusios erkės esąs tik pinigų švaistymas, nors griežtų nurodymų, skiepytis ar ne erkei įkandus, nėra. „Kai kurie nusprendę skiepytis žmonės po pirmos vakcinos dozės pralaukia ligos inkubacinį periodą, stebėdami, ar liga pasireikš, ir tada sprendžia dėl kitos dozės būtinumo. Pasiskiepijus antrąkart bus įgytas imunitetas kitam kartui, jei erkė vėl įsisiurbtų”, – sakė J.Dieninienė. Pasak gydytojos, įsisiurbusios erkės tyrimams tikrai nereikia vežioti: kad ir būtų ištirta, jog erkė yra encefalito nešiotoja, naudos vis tiek nebus, nes veiksmingos pagalbos nėra.

Geriausia apsauga – prevencija

Specialistai sutaria, kad veiksmingiausia gynyba nuo ligos – jos prevencija, nes esančios vakcinos išties efektyvios. Vienos doz�s kaina, priklausomai nuo vakcinos ir skiepijan�ios �staigos, yra apie 70 litŲ. Reikia skiepytis tris kartus.

Pasak ULPKC medicinos entomologės M.Žigutienės, nereikėtų užmiršti ir repelentų, nors savo apsauginiu poveikiu jie nelygintini su skiepais. „Svarbu tinkamai juos pasirinkti, nes ne visi yra išties veiksmingi, pasitaiko įvairių gudravimų. Savo laboratorijoje esame atlikę jų bandymus – toli gražu ne visi erkes atbaidė. Esame pastebėję, kad tikrai efektyviai veikė JAV kareiviams skirti purškalai nuo erkių. Reikėtų rinktis tuos, kuriuose yra daugiau aktyviosios medžiagos. Daug parduodamų repelentų yra universalūs – skirti įvairiems gyviams atbaidyti. Tačiau tai, kas atbaido uodus, ne visada tinka ir erkėms. Štai uodai vengia eterinių aliejų, tačiau tokio neišdidaus gyvio kaip erkė jie neveikia. Todėl verčiau įsigyti tų repelentų, kurie skirti būtent erkėms atbaidyti. Įsigijus derėtų gerai įsiskaityti į vartojimo instrukciją – ar preparatą reikia purkšti ant kūno, ar ant drabužių ir kaip tai daryti. Itin atsargiai reikėtų juos naudoti vaikams, stengtis, kad preparato nepatektų į akis. Yra pasitaikę atvejų, kai repelento buvo įpurkšta į kūdikio vežimėlį. Apskritai vaikai yra jautresni tokiems dalykams, tad derėtų paieškoti specialiai jiems skirtų priemonių”, – sakė M.Žigutienė.

Medicinos entomologė priminė dar vieną, anot jos, nepopuliarią apsaugos priemonę: apsirengti tinkama apranga, kad erkės neprilįstų prie kūno. Lankantis vietose, kur jų gali būti, reikėtų apsivilkti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis. Pageidautina, kad drabužiai būtų šviesūs, tada užšokusį padarėlį lengviau pastebėti.

——————————————————————————–

Erkių aktyvumas – ne pagal vadovėlius

Pasak ULPKC specialistų, gegužė – erkių aktyvumo pikas. Dar prieš kokį penketą metų specialistai galėjo teigti, kad didžiausias erkių aktyvumas yra 1-2 gegužės dešimtadienį. Tačiau dėl vis labiau pasireiškiančio klimato atšilimo erkės mūsų platumoje tampa aktyvios jau kovą, o dėl ketvirtuoju rudens mėnesiu tampančio gruodžio jų aktyvumas pastebėtas net pirmą gruodžio dekadą. Todėl vadovėlinė tiesa apie tai, kad erkių aktyvumo sezonas trunka nuo balandžio iki spalio šiandien nebeatitinka tikrovės.

Šiemet pirmieji signalai apie erkių aktyvumą ULPKC specialistus pasiekė dar vasarį, tačiau pašalus jos apsiramino, o kovo pirmą dekadą jų aktyvumas vėl ėmė didėti ir trunka iki šiol. Erkė – nereiklus gyvūnas, jai egzistuoti svarbiausia – drėgmė. Kitas veiksnys – joms reikia kraujo. Praėjusioji žiema erkėms buvo labai lengva, nes nesunkiai peržiemojo ir gyvūnai. Kuo daugiau yra ką pulti – tuo erkėms į sveikatą.

Prognozuojama, kad birželį erkių aktyvumas turėtų mažėti, o liepą būti pats mažiausias. Kaip minėta, erkėms reikia drėgmės, o liepą paprastai pas mus būna karšta. Be to, iki to laiko jos jau būna pasisotinusios, tad palenda po miško danga, o rugpjūtį iš naujo ropščiasi į medžioklę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Įkandus erkei skiepai nebeapsaugo"

  1. jurga

    iš savo patirties žinau,kad dengti drabužiai nuo erkių neapsaugo.jos be vargo įlenda net po liemenuku.ir aplamai,jos labiau mėgsta drabužiais pridegtas vietas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.