Europos Komisija (EK) ragina Lenkiją kuo greičiau privatizuoti jos uostus. Varšuva prašo dar palūkėti.
Lenkija kreipėsi į EK, prašydama skirti daugiau laiko trijų didžiausių jos uostų – Gdynios, Gdansko ir Ščecino – privatizacijai. Šis prašymas sukėlė nepasitenkinimą Europos Sąjungos (ES) struktūrose, kurios ir taip kritikavo Lenkiją už vangią kai kurių įmonių privatizaciją ir už valstybines dotacijas, pažeidžiančias natūralius rinkos procesus.
Lenkijos iždo vadovas Aleksandras Gradas Varšuvos prašymą argumentuoja tuo, kad į minėtus uostus šiuo metu pretenduoja nauji investuotojai ir jiems reikia daugiau laiko, kad galėtų apsispręsi dėl tolesnių veiksmų. Tačiau papildomo laiko prašymas yra ne vienintelė EK nepasitenkinimo priežastis – valstybinės dotacijos yra ne mažiau svarbus veiksnys. EK turi įgaliojimus pareikalauti, kad Lenkijos uostai sugražintų valstybės iždui iš jo gautas išmokas. EK atstovas spaudai Jonathanas Toddas praėjusią savaitę paskelbė pranešimą, kuriame netiesiogiai užsimenama, kad EK gali ne tik pareikalauti išmokų gražinimo, bet ir atsisakyti suteikti papildomą privatizacijos terminą.
EK paragino Lenkiją kuo greičiau surasti efektyvius problemos sprendimus ir galiausiai privatizuoti uostus, kurių didžiausias privalumas – laivų statyklos. Tuo metu daugelis lenkų nepritaria tokiems raginimams ir į šalies uostus (ypač Gdanską) žvelgia su neslepiamais sentimentais, nes būtent uostuose gimė pirmosios nepriklausomos profsąjungos ir „Solidarumo” judėjimas.
Uostai yra ne vienintelis Lenkijos privatizacijos stabdys. Valstybė valdo daugybę kitų įmonių, kurias ES reikalauja perduoti į privačias rankas. Per artimiausius 4 metus Lenkijos vyriausybė ketina parduoti 740 įmonių, už kurias tikimasi gauti apie 30 mlrd. litų. Šiame sąraše yra ir Varšuvos fondų birža bei nacionalinė oro linijų bendrovė „Lot”.