Šių metų gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 16. Palyginti su balandžio mėnesiu jis sumažėjo 6 procentiniais punktais.
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties blogėjimą per artimiausius metus. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, didesnė gyventojų dalis prognozavo savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą.
Gegužės mėnesį 22 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 27 proc. – kad pablogėjo, o 50 procentų gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 24, 27 ir 49 proc.).
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 procentų gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 28 – pablogėjimo (balandžio mėn. – atitinkamai 22 ir 23 proc.). Pusė (49 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 17 procentų apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 53 procentai – kad pablogėjo, o 27 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 22, 50, 25 proc.).
Gegužės mėnesį 14 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 47 procentai prognozavo pablogėjimą, 34 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (balandžio mėn. – atitinkamai 19, 39 ir 37 proc.). Tai pesimistiškiausia šalies ekonominės padėties prognozė per visą tyrimo laikotarpį nuo 2001 m. gegužės mėnesio.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Gegužės mėnesį mieste buvo minus 17, kaime – minus 14. Palyginti su balandžio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste sumažėjo 7, kaime – 3 procentiniais punktais. Miesto gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, daug pesimistiškiau vertino bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 24 procentiniais punktais. Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo gerokai pesimistiškesnis nei prieš metus šalies ekonominės padėties vertinimas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis sumažėjo nuo 41 iki 14 procentų.
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 7 iki 25 procentų.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.