Europos Parlamento (EP) pirmininko pavaduotojas Alejo Vidal-Quadras mato galimybę pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą. Tačiau jis pabrėžia, kad šiam reikalui daugiau dėmesio turėtų skirti Lietuvos valdžia.
Vilniuje viešėjęs EP pirmininko pavaduotojas A.Vidal-Quadras pripažįsta, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas 2009-ųjų pabaigoje mūsų šaliai gali tapti dideliu galvos skausmu. Tačiau to būtų išvengta įrodžius Europai, kad jėgainė gali saugiai veikti dar kelerius metus.
Ispanų politikas, be to, mano, kad pasirūpinę ekonomikos subalansavimu turime vilties nepražiopsoti euro traukinio 2010-aisiais.
– Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva įsipareigojo 2009 metų pabaigoje uždaryti Ignalinos AE. Tačiau pirmieji valstybės asmenys, kiti politikai vis garsiau kalba, kad jėgainės darbą reikėtų pratęsti. Ar tai realu?
– Manau, kad susitarimų reikia laikytis, ir esu tikras, jog Lietuva taip ir elgiasi. Tačiau reikia pripažinti, kad tuo metu, kai buvo pasirašyta stojimo į ES sutartis, niekas net negalėjo pagalvoti apie energetikos krizę. Tuo metu nafta kainavo kur kas mažiau, klimato kaitos problemos nebuvo virtusios tokiu reikšmingu iššūkiu.
Šiandien Europa susiduria su labai rimtomis energetinės priklausomybės ir iš to kylančiomis aplinkos apsaugos problemomis. Jeigu Lietuva Europos Komisijai pristatys objektyvią, nepriklausomų ekspertų atliktą, svariais argumentais ir, svarbiausia, aukštais saugumo standartais paremtą studiją apie galimybes pratęsti Ignalinos AE darbą, būčiau už tai, kad jėgainė veiktų toliau. Jums reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų ir įrodyti, kad Ignalinos AE gali dirbti saugiai. Be to, nepamiršti pabrėžti, kad 2004-aisiais, kai buvo pasirašyta stojimo į ES sutartis, gyvenome visiškai kitokiomis sąlygomis. Puikiai žinome, kad 80 proc. elektros energijos Lietuvoje pagamina Ignalinos AE. Suprantame, kad jėgainės uždarymas jūsų šalyje ir visame regione sukels daug rimtų energetikos problemų.
Sutartį, pasirašytą su ES, galima pakeisti tik palaiminus EP. Tai nelengva, tačiau Lietuvos Vyriausybės vietoje pasistengčiau. Šiuo reikalu turi rūpintis ne tik pavieniai asmenys Briuselyje, tam reikia normalaus sutarimo pačioje valstybėje. Visos Lietuvos politinės partijos turėtų suvokti, kad Ignalinos AE uždarymas – nacionalinė problema, ir rūpintis, kaip tam užkirsti kelią. Europos Komisija tai vertintų kaip didelį pranašumą.
– Jei mūsų šaliai nepavyktų įtikinti Europos, kad Ignalinos AE gali ir toliau saugiai veikti, susidurtume su labai rimtomis problemomis. Specialistai prognozuoja, kad elektros kaina gali padvigubėti, tapsime dar labiau priklausomi nuo Rusijos išteklių.
– Yra keli būdai išvengti energetikos bado. Elektrą galima importuoti iš gretimų šalių arba naudojant dujas, anglis ar kitas naudingąsias iškasenas gamintis ją patiems. Tačiau reikia turėti galvoje, kad energijos išteklių kainos kyla kaip ant mielių, o tai, kaip ir viso pasaulio ekonomikai, turės neigiamų pasekmių.
– Prieš kurį laiką dėl spartaus ekonomikos plėtojimosi mūsų šalis buvo vadinama Baltijos tigru. Tačiau pastaruoju metu šis tigras gerokai sulyso. Ar galite paguosti?
– Apie Lietuvos ekonominę situaciją ne kartą esu kalbėjęs su kai kuriais europarlamentarais. Lietuva nėra išskirtinė, ji, kaip ir kitos ES valstybės, kenčia dėl pasaulinės krizės. Ji taip pat apėmusi Jungtinės Amerikos Valstijas, „perkaitusi” ir Kinijos ekonomika. Prielaidas sunkumams ES sudarė palyginti mažas produktyvumas ir ekonomiką subalansuoti galinčių apsauginių priemonių trūkumas.
Dėl gerokai padidėjusių kainų Lietuva taip pat nėra išimtis. Maisto kainos sparčiai kyla visame pasaulyje. Grūdai, auksas, titanas, nafta – pastaraisiais metais brangsta viskas.
– 2006-aisiais Lietuvai nepavyko įsivesti euro. Kai kurie politikai mano, kad įlipti į euro traukinį galėtume 2010 metais. Ar tokie ketinimai realūs?
– Tai nėra neįmanoma. Lietuva tiesiog turi atitikti eurą norinčioms įsivesti Bendrijos narėms keliamus reikalavimus. Nepaisant dabar jūsų šalį kamuojančių pasaulinės krizės pasekmių, Lietuva turi realių galimybių po dvejų metų įsilieti į euro zoną.
Norėdama įsivesti bendrą ES valiutą, jūsų šalies valdžia jau turėtų apie tai mąstyti. Sėkmės receptai visiems puikiai žinomi: reikia sureguliuoti ekonomiką, didinti produktyvumą, mažinti valstybės išlaidas, daugiau pinigų skirti žmonių gerovei, įvairiems socialiniams ir infrastruktūros projektams, gerinti verslo sąlygas.