I.Rinau dukrą į Vokietiją grąžinti norėjęs antstolis nesilaikė tarptautinių konvencijų reikalavimų – AT

Klaipėdietės Ingos Rinau mažametę dukrelę Luisą į Vokietiją tėvui grąžinti siekęs Lietuvos antstolis nesilaikė teisėtumo reikalavimų, plaukiančių iš tarptautinės teisės konvencijų, nutarė AT, nagrinėjęs kasacinį mergaitės mamos skundą. Tačiau teisėjų kolegija kartu pripažino, jog negali panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimų Luisą grąžinti tėvui Vokietijoje, be to, jų sprendimai ir šiaip yra laikinai sustabdyti.
I.Rinau buvo apskundusi antstolio veiksmus, kurių šis ėmėsi norėdamas įgyvendinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą – grąžinti mažametę L.Rinau Vokietijoje gyvenančiam jos tėvui Michaeliui Rinau. Mergaitės mama savo kasacinį skundą argumentavo tuo, jog Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nurodo, esą vykdant teismo nutartis antstolis turi pareigą kreiptis į teismą, jeigu byloje pateikiami įrodymai apie galimą žalą vaikui jį grąžinus į kitą šalį.

Kasacinis teismas, nors ir pripažindamas antstolio veiksmus neatitinkančiais anksčiau nurodytų teisėtumo reikalavimų, konstatavo neturįs pagrindo panaikinti ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis bei atkreipė dėmesį, kad vykdomoji byla, vadinasi, ir antstolio veiksmai buvo sustabdyti pačiai I.Rinau inicijavus proceso atnaujinimą byloje dėl mergaitės grąžinimo.

Lietuvos AT taip pat yra nusprendęs kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (ETT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir išaiškinti Europos Sąjungos teisės normas L.Rinau perdavimo į Vokietiją byloje.

Civilinės bylos nagrinėjimas iki ETT sprendimo gavimo sustabdytas. Tai reiškia, kad mažametė L.Rinau laikinai palikta Lietuvoje.

Dėl dukters I.Rinau kovoja daugiau nei metus. Oranienburgo teismas 2007 metų birželio 20 dienos sprendimu nutraukė I.Rinau ir Vokietijos piliečio Michaelio Rinau santuoką. Po skyrybų tėvui priskirta dukters globa, todėl Lietuvoje buvusi motina buvo įpareigota parvežti ir palikti vaiką tėvo globai.

Oranienburgo teismo sprendimą I.Rinau buvo apskundusi Brandenburgo Žemės Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis paliko galioti ankstesnį Oranienburgo teismo sprendimą, kad mergaitė turi būti atiduota šioje šalyje gyvenančiam tėvui 38 metų M.Rinau, nors jis dukters neaugino, o ši kalba tik lietuviškai.

Šeimos problemoms iškilus į viešumą, Lietuvoje kilo skandalas – politikai, teisininkai ėmė aiškintis, ar vaiko interesams valdininkai atstovavo deramai. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) nusprendė, jog Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kad Luisa gali būti grąžinta į savo kilmės šalį Vokietiją, pas jos tėvą, buvo netinkamai suformuluota ir padarė žalą vaiko interesams.

Mažosios Luisos Rinau gynėjai Vokietijos ambasados atstovams yra įteikę peticijos ,,Už Luisą” parašų paketą, skirtą Vokietijos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje Volkeriui Heinsbergui.

Visuomenė jautriai reagavo į motinos norą auginti savo dukrą – internetinėje erdvėje platinamą peticiją ,,Netylėk” pasirašė tūkstančiai vyrų ir moterų.