Elektros tiltas matuojamas dešimtmečiais

Po dešimties metų derybų vakar buvo įsteigta Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos įmonė. Yra manančių, kad iki bus nutiesta elektros perdavimo linija, lauksime dar dešimtmetį.

Kaip vakar pranešė „Lietuvos energija”, elektros perdavimo sistemų operatorės „Lietuvos energija” ir Lenkijos „PSE Operator” vadovai pasirašė bendros įmonės „LitPol Link” įstatus.

Ši įmonė atliks darbus, reikalingus įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų sujungimo projektą. Jai vadovaus buvęs Lietuvos valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Vidmantas Jankauskas.

„LitPol Link”, kurią įregistruoti tikimasi birželį, turės parengti techninį projektą, suderinti naujų linijų trasas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, spręsti žemės nuosavybės, leidimų, licencijavimo klausimus, atlikti kitus parengiamuosius darbus.

„Lietuvos energijai” ir „PSE Operator” priklausys po 50 proc. bendros įmonės akcijų.

Išankstiniu vertinimu, projektas gali būti baigtas 2012-2015 metais. Numatoma, kad projektui įgyvendinti reikės 237 mln. eurų investicijų – 71 mln. eurų Lenkijos teritorijoje ir 166 mln. eurų – Lietuvos teritorijoje.

Tiltas – po dešimtmečio?

Elektros tilto statybos bendrovės kūrimas nuo gresiančio elektros bado neišgelbės. Taip vakarykštį įvykį vertina energetikos konsultantas Virmantas Jurgaitis. Jis taip pat neskuba tikėtis, kad elektros tiltas bus nutiestas, kaip planuojama, iki 2012 metų. Nuo įmonės įsteigimo iki tilto nutiesimo esą gali praeiti dar vienas dešimtmetis.

„Lenkija nėra suinteresuota statyti šį elektros tiltą. Net jeigu Lietuvai pavyktų savo dalį pastatyti iki 2012 metų, tai dar nieko nereiškia. Reikia, kad Lenkija būtų suinteresuota skubėti, tačiau lenkai pirmiausia turi imtis savo vidaus tinklų stiprinimo, o tai nežadama anksčiau nei 2015-2017 metais, – sakė V.Jurgaitis. – Jeigu ir toliau judėsime tokiais tempais, elektros tiltas bus nutiestas ne anksčiau kaip po 10 metų. Jeigu užsiimta bus rimtai, įmanoma tai padaryti ir iki 2012 metų, tačiau šiuo metu, kai nėra aiškių skaičiavimų dėl energijos, kuri bus perduodama šiuo tiltu, kiekio, kainų ir darbų terminų, tokių optimistinių prognozių laikytis nereikėtų. Kol kas pasigendama informacijos apie šio projekto atsiperkamumą ir naudą apskritai.”

Traukinys nuvažiavo

„Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis yra sakęs, kad šalių energetikos sistemų sujungimo projektas leis baigti Baltijos energetikos žiedą, jungiantį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos energetikos sistemas, padės užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklų funkcionavimo saugumą ir patikimumą, integraciją į bendrą Europos elektros rinką ir prisijungimą prie UCTE sistemos. Be to, Lenkijai padės užtikrinti elektros tiekimą šalies Šiaurės rytų regionui.

V.Jurgaitis teigia, kad planuojama nutiesti 154 kilometrus aukštos įtampos (400 kV) dvigrandė elektros perdavimo linija nuo Alytaus iki Elko (Lenkija) suteiks didesnį elektros energijos tiekimo patikimumą, tačiau nuo elektros energijos trūkumo, uždarius IAE, neišgelbės. Juo labiau neišgelbės nuo elektros energijos brangimo.

„Kai tik uždarysime atominę jėgainę ir elektros energijos kilovatvalandė, tarkime, pabrangs iki 90 centų, mums tikrai niekas jos pigiau neparduos, nebent už 85 centus. Šia linija negausime elektros energijos pigiau, nei pasigamintume ją patys”, – tikino jis.

Per VKEKK surengtą konferenciją penktadienį Lietuvos energetikos instituto Energetinių resursų laboratorijos vedėjas Vaclovas Miškinis pateikė tokius skaičius: uždarius IAE elektros energijos gamyba kainuos tris kartus daugiau nei dabar, o galutiniam vartotojui elektros kilovatvalandė brangs iki maždaug 70 centų.

Pasak V.Jurgaičio, Europoje tvyranti įtampa dėl elektros energijos neleidžia tikėtis, kad Lietuvą „sušelps” kitos šalys.

„Įmonės steigimas tėra opijus tautai, o ne rimtas sprendimas, kuris gali turėti didesnės įtakos gerovei. Europos Sąjungą kaltiname dėl to, kad turėsime uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, Rusiją – dėl brangių dujų. Tačiau kokių veiksmų imamės patys?” – retoriškai klausia energetikos ekspertas. V.Jurgaitis pridūrė, kad įmonės steigimas praktinės naudos būtų turėjęs prieš dešimtmetį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.