Nepageidaujami e.laiš-kai (angl. – „spam”) jau 15 metų kemša įmonių ir privačių interneto vartotojų e. pašto dėžutes.
Nesant išankstinio gavėjo sutikimo tokia reklama Lietuvoje draudžiama, tačiau įmonėms tai nė motais, nes brukalus siuntinėjant e. paštu galima itin pigiai pasiekti milžinišką auditoriją. Baudos už tokius pažeidimus retai viršija tūkstantį litų, todėl net nubaustos bendrovės daugiau sutaupo, nei išleidžia.
Teismai žiūri atlaidžiai
Gyventojai jau susitaikė su nepageidaujamais e. laiškais, plūstančiais iš JAV. Teisiškai su jais kovoti nėra galimybių. Tačiau gavę nepageidaujamų reklaminių pranešimų iš Lietuvos bendrovių, šalies interneto vartotojai nelinkę užmerkti akių. Šiemet nuo sausio iki kovo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gavo tris kartus daugiau skundų dėl nepageidaujamų e. laiškų.
„Jokių elektroninių ryšio priemonių (pašto, telefonų, SMS ir MMS žinučių) be išankstinio gavėjo sutikimo naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais negalima. Net jei vartotojai sutinka gauti elektronines šiukšles, turi būti sudaryta galimybė tų laiškų atsisakyti. Kitu atveju imamės veiksmų”, – komentavo RRT Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys.
Jis pripažino, kad RRT ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) pareigūnų pradėti tyrimai dažniausiai baigiasi įspėjimais. Tiesa, yra buvę atvejų, kai bendrovės atsidurdavo teisme ir buvo nubaustos. Nors įstatymai leidžia brukalų siuntėjus bausti net 10 tūkst. litų siekiančia bauda, 2005–2008 m. didžiausia teismo skirta bauda siekė vos tūkstantį litų.
Vienas lauke – ne karys
R.Rainys sakė, kad norint sėkmingai kovoti su šia virtualaus pasaulio piktžaizde reikėtų griežtinti įstatymus ir bausmes. To turi imtis ir kitos pasaulio valstybės. Mat, pavyzdžiui, JAV, Rusijos ar Kinijos įstatymai interneto šiukšlintojų atžvilgiu gerokai liberalesni – nepageidaujamus laiškus minėtose šalyse galima siųsti nesant vartotojo sutikimo tol, kol gavėjas tokių laiškų neatsisako.
VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiosios specialistės Ramintos Sinkevičiūtės teigimu, Lietuvoje dėl tiesioginės rinkodaros 2006 m. surašyti 6 administracinių teisės pažeidimų protokolai. Pernai –
4, o šiemet – 1. VDAI kasmet sulaukia bemaž po 30 skundų.
Prekyba adresais
Nepaisant baudų ir įspėjimų, šalies įmonės labai dažnai naudojasi šiuo nemokamu rinkodaros kanalu. Kadangi interneto vartotojų skaičius sparčiai auga, šios šiukšlės pasiekia vis didesnę auditoriją. Specialistų teigimu, būtent tai labiausiai ir vilioja verslininkus.
Be to, tokiai „reklaminei kampanijai” nereikia kokios nors strategijos ar daug pastangų. Pašto adresus galima rasti interneto pokalbių svetainėse, įvairiuose tinklalapiuose. Internete klesti ir jau surinktų pašto adresų prekyba. Diskusijų forumuose 2 tūkst. e. pašto adresų parduodami maždaug už 30–60 JAV dolerių (65–130 litų).
Užmeta jauką
Nepageidaujamus e. laiškus siuntinėjančios bendrovės taip pat nėra pastebėjusios, kad po tokių pranešimų susidomėjimas jų siūlomomis prekėmis ar paslaugomis būtų labai padidėjęs, tačiau tiki, kad vienas kitas pirkėjas ant pamėtėto jauko užkibs. Juolab kad tai nieko nekainuoja. Tiesa, visada yra dvi medalio pusės. Šiukšlintojai ir patys gauna šimtus nepageidaujamų laiškų. „Taip reklamavomės ir anksčiau. Dažnai siunčiame reklaminius bukletus ir paprastu, ir e.paštu. Nesuprantu, kodėl to klausiate? Taip reklamuojasi labai daug bendrovių. Mes patys gauname šimtus tokių laiškų”, – kalbėjo e. paštu reklamą siunčiančios įmonės „Iljos manufaktūra” vadybininkė Vanda.
Ji leido suprasti nežinanti, kad tokio pobūdžio laiškų siuntinėjimas draudžiamas.
Kaip į balą
Didėjantis nepageidaujamų pranešimų srautas kelia problemų ne tik vartotojams, bet ir interneto prieigos teikėjams. Jų sistemos perkrautos, mažėja bendras srauto pralaidumas, patiriama finansinių nuostolių, nes kovoti su elektroninėmis šiukšlėmis reikia papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Ryšio teikėjai ir e. pašto programų kūrėjai priversti gaminti ar pirkti elektroninių šiukšlių filtrus.
Pavyzdžiui, „Skynet” internetą diegiančiam „Penkių kontinentų” komunikacijų centrui kova su interneto šiukšlėmis atsieina keliasdešimt tūkstančių litų per metus.
Anot „Penkių kontinentų” atstovo spaudai Martyno Žilionio, tikslią sumą įvardyti sunku, nes šiukšlių kiekis ir turinys nuolat keičiasi, tad reikia keisti ir priemones (skydus, filtrus).
Vienas didžiausių šalyje interneto tiekėjų „Teo LT” apsaugai nuo nepageidaujamų e. laiškų taip pat kasmet išleidžia dešimtis tūkstančių litų – nuolat atnaujina apsauginę programinę įrangą ir pačius serverius. Tačiau „Teo LT” atstovo spaudai Antano Bubnelio teigimu, strategiją keičia ir profesionalūs brukalų platintojai, tad vargu ar kova kada nors baigsis. Tad pinigai pilami kaip į balą.