Mianmaras penktadienį paskelbė, jog dar nėra pasirengęs įsileisti pagalbos darbuotojų iš užsienio ir atmetė tarptautinį spaudimą įsileisti ekspertus į savo izoliuotą šalį, kur pražūtingą cikloną išgyvenusius žmones persekioja ligos ir badas.
Po dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių pareikalavusios audros praėjus savaitei, Mianmarą valdantys generolai, kurie su dideliu įtarumu žiūri į išorinį pasaulį, sakė, kad šaliai reikia užsienio pagalbos gyviesiems, bet nurodė, kad tą pagalbą paskirstys patys.
Šis Užsienio reikalų ministerijos pranešimas, paskelbtas viename valstybiniame laikraštyje, pasirodė po pagalbos organizacijų raginimų ir tvirtinimų, jog būtina įleisti į šalį ekspertus, kad jie padėtų susidoroti su beveik neįsivaizduojamais stichijos padariniais.
Tačiau ministerija nurodė, kad kai kurie pagalbos darbuotojai, trečiadienį atvykę iš Kataro, buvo deportuoti.
„Šiuo metu Mianmaro prioritetas yra gauti skubios pagalbos produktus ir jis labai stengiasi nedelsdamas savo paties jėgomis transportuoti tuos produktus į nukentėjusius rajonus”, – sakoma pareiškime.
„Mianmaras nėra pasirengęs priimti paieškos ir gelbėjimo komandų, taip pat – žiniasklaidos komandų, iš užsienio valstybių”, – nurodė ministerija.
Šios skurdžios valstybės, kuri anksčiau vadinosi Birma, kariniai valdytojai nepatikliai žiūri į bet kokią įtaką, kuri galėtų kelti pavojų jų valdymui, trunkančiam beveik pusę amžiaus.
Tačiau dėl ciklono „Nargis” padarinių masto režimas smarkiai spaudžiamas atverti šalį, kur leista dirbti tik kelioms užsienio pagalbos organizacijoms, ir tai jas griežtai kontroliuojant.
Jungtinės Tautos (JT) apskaičiavo, kad per audrą namų neteko daugiau kaip milijonas žmonių, o su kiekviena valanda be švaraus vandens ir maisto jiems gresia vis didesnis bado ir ligų pavojus.
Daug kur Iravadžio deltoje, kuri dėl stiprių vėjų ir didelių bangų nukentėjo labiausiai, yra į krūvas suverstų pūvančių žmonių kūnų ir gyvulių gaišenų.
Kai kur bangos nuplovė ištisus kaimus. Sugriauti namai, apgadinti keliai ir tiltai, didžiuliai žemės plotai tebėra apsemti vandens, nors po audros jau praėjo savaitė.
Išgyvenusiems žmonėms reikia maisto, švaraus vandens, prieglobsčio, vaistų ir kitų dalykų, kad būtų išvengta bado ir ligų protrūkio. Baiminamasi, kad vieną tragediją išgyvenę žmonės dabar gali neatlaikyti antros tragedijos.
„Tai viršija šios šalies galimybes reaguoti, – sakė JT pagalbos organizacijos darbuotojas Richardas Horsey (Ričardas Horsis). – Nepaprastai svarbu, kad ten būtų žmonių, kuriuos aprūpina tarptautinės pagalbos (organizacijos ir kurie yra) įgiję patirties po kitų stichinių nelaimių ir žino, kaip vykdyti tokio masto operacijas”.
Pasaulinė maisto programa (WFP) pranešė, kad penktadienį pagrindiniame Mianmaro mieste Jangone, kuris yra tolokai nuo labiausiai nukentėjusių rajonų, nutūpė kitas lėktuvas su tonomis sausainių, medikų palapinių ir kitokių daiktų.
Prieš šio lėktuvo atskridimą paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad į šalį jau atskrido 11 lėktuvų su pagalba.
„Tarptautinė bendrija geriausiai aukoms gali padėti skirdama tokių būtiniausių daiktų kaip medicininės priemonės, maistas, drabužiai, elektros generatoriai ir medžiagos laikinoms prieglaudoms su finansine parama”, – sakoma pareiškime.
„Mianmaras nuoširdžiausiai priima tokią veiksmų eigą. Donorės ir tarptautinė bendrija gali būti tikros, kad Mianmaras daro visa, ką gali”, – nurodė ministerija.
Kitos šalys nesutaria dėl to, ar turi teisę priversti Mianmarą, kurio įtakingiausia sąjungininkė yra Kinija, atsiverti humanitarinei intervencijai.
Jungtinės Valstijos yra sakiusios, kad žuvusiųjų skaičius gali būti maždaug 100 tūkst., bet režimas ketvirtadienį oficialų žuvusiųjų skaičių padidino 17 – iki 22 997 – ir nurodė, kad dar 1 430 žmonių buvo sužeisti, o dar 42 119 – dingo.