Ūkininkai nepritaria Vyriausybės ketinimams keisti valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką – tada šis mokestis būtų mokamas nuo vidutinės rinkos vertės. Tačiau jie pripažįsta, kad kai kurios permainos subrendo.
„Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos kaina turės didėti dėl susidariusio didelio skirtumo tarp nuomojamos žemės iš privačių asmenų ir valstybinės žemės įkainių”, – linkęs pripažinti Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Šiuo metu privačios žemės ūkio paskirties žemės nuoma Lietuvoje, anot B.Markausko, dešimt kartų didesnė už valstybinės žemės nuomą ir vidutiniškai siekia 200 litų už hektarą.
„Susidaręs didelis skirtumas tarp nuomojamos žemės iš privačių asmenų ir valstybinės žemės įkainių, todėl valstybės įkainiai turėtų didėti. Bet mes darysime viską, kad įkainiai pakiltų nedaug”, – tikino LŽ B.Markauskas.
Jis taip pat manytų, kad reikėtų didinti mokestį už nedirbamas ir apleistas žemes. Brangstant maisto produktams, jo nuomone, valstybė esą turėtų visapusiškai skatinti žemės ūkio gamybą.
Kitos galimybės
B.Markauskas LŽ pripažino, kad valstybinės žemės lieka vis mažiau, tad ir nuomos kaina netrukus turėsianti nedaug svarbos. Tačiau žemdirbiai esą nesutiktų su tuo, kad smarkiai brangtų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma.
Kita vertus, jie esą galėtų suprasti brangsiančią komercinės paskirties žemės nuomą, kur atsiveria „visai kitos galimybės”.
„Negalima nė palyginti pajamų, gaunamų pastačius gamyklą hektaro plote, ir pajamų, gaunamų iš tokio pat ploto, verčiantis žemės ūkio produktų gamyba”, – nurodė jis galimybių skirtumus.
Įkainių keitimui neprieštarauja
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Rakickas LŽ sakė, kad dabartiniai žemės nuomos mokesčio įkainiai, šiaip ar taip, tenkina ir atitinka gaunamas pajamas, ūkininkui užsiimant žemės ūkio veikla.
„Kita vertus, tarkime, Žemaitija, turėdama mažiau palankias ūkininkauti žemes nuskriaudžiama, nes ūkininkai iš Marijampolės, Šakių, Pasvalio, Radviliškio, Kėdainių moka tokį pat nuomos mokestį kaip ir mes, nors, pavyzdžiui, grūdų derlius minėtose derlingesnėse žemėse gaunamas kur kas didesnis. Todėl, atrodo, būtų tikslinga patikslinti kainas ir kriterijus. Vis dėlto svarbiausia, kad viskas būtų daroma sąžiningai ir neatsitiktų taip, jog derlingų žemių nuomininkai mokėtų mažiau už Žemaitijos ūkininkus”, – svarstė Telšių ūkininkas.
Naujos kainos – kitąmet
Praėjusių metų rudenį Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė naujai Žemės ūkio ministerijos kartu su Finansų ministerija parengtai valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkai. Ja vadovaujantis, šis mokestis būtų mokamas nuo vidutinės rinkos vertės, nes žemės vertės žemėlapiai, atlikus žemės rinkos sandorių masinį vertinimą, atnaujinami kiekvienais metais.
Šiuo metu žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, nustatytos pagal 1999 metais patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Tai esą neužtikrina žemės įvertinimo rinkos verte.
Valstybinės žemės nuomos, privačios žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčiams skaičiuoti daugelyje užsienio valstybių jau taikoma vidutinė rinkos vertė, nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius.
Naująją žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarką siūloma taikyti nuo kitų – 2009 metų.
Ir didina, ir ne
Pagal dabar galiojančią tvarką savivaldybės gali nustatyti 1,5-4 proc. nuo indeksuotos žemės vertės žemės nuomos mokesčio tarifą. Neseniai Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino naują žemės nuomos mokesčio už ne žemės ūkio paskirties valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą. Komercinės, pramoninės, komunikacijų, statinių ir panašios paskirties žemės nuomininkams nustatytas 2,5 proc. (jei sudaryta žemės nuomos sutartis) mokestis. Iki šiol šis mokestis buvo 1,5 proc. nuo indeksuotos žemės vertės. Nuomininkams, nesudariusiems žemės nuomos sutarties, lieka galioti 4 proc. tarifas. Kitos paskirties žemės nuomos mokestis nesikeičia: sudariusieji žemės nuomos sutartis moka 1,5 proc., nesudarę žemės nuomos sutarčių privačių namų valdų savininkai – 2 proc. mokestį.
Panevėžio miesto savivaldybės Finansų poskyrio vyriausioji specialistė Gražina Paškauskienė LŽ sakė, kad patvirtinti nauji tarifai turėtų būti arčiau „realybės” ir labiau atitikti rinkos vertę.
„Kai bus patvirtinta nauja metodika ir bus priartėta prie rinkos kainų, tarifai bus peržiūrėti”, – tikino pašnekovė.
Žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokesčio tarifai nepakeisti, anot pašnekovės, todėl, kad miesto teritorijoje šios žemės nedaug. Kita vertus, jos nemažai buvo prijungta plečiant miestą ir „jokios komercijos kol kas čia neįžvelgiama”.
Vilniaus rajono savivaldybė šiemet padidino tarifus tik juridiniams asmenims, nesudariusiems žemės nuomos sutarties. Tarifas padidintas iki 4 proc. nuo indeksuotos žemės vertės. Žemės ūkio paskirties žemei paliktas galioti 1,5 proc. nuo indeksuotos žemės vertės tarifas. Kitos paskirties žemei taikomas 3 proc. nuo žemės vertės tarifas, kai sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Savivaldybės atstovai sako, kad mokesčiai esantys nemaži, tačiau pasikeitus skaičiavimo metodikai, jie gerokai padidėtų.
Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė LŽ sakė, kad mokesčiai šiemet nepakeisti ir didinti tarifų neplanuojama, nes mokestinė našta esanti ir taip žmonėms nelengva. „Nuomojamos žemės vertė kur kas didesnės už nuosavos žemės vertę”, – sakė pašnekovė.
Kėdainių rajono savivaldybės atstovai patikino, kad tarifai keisti buvos jau seniai, o apie ketinimus juos didinti kol kas nekalbama. Tai turėtų paaiškėti per tarybos posėdį vasarą. Žemės ūkio paskirties žemei ir garažų bendrijų žemei taikomas 1,5 proc. indeksuotos žemės vertės tarifas.
Klaipėdos mieste žemės nuomos mokesčio tarifai paskutinį kartą tvirtinti 2003 metais. „Jeigu metodika pasikeis, tarifus reikės patikslinti”, – sakė Finansų skyriaus vyresnioji specialistė Edita Vaitiekūnienė.