Seimo nariai surėmė ietis ginčydamiesi dėl operatyvinės veiklos subjektų parlamentinės kontrolės. Vieni teigia, kad kontrolė nepakankama ir tarnybos tuo piktnaudžiauja. Kiti norą stiprinti kontrolę vadina politinėmis ambicijomis ir pastangomis siekti populiarumo.
Formaliai prireikus taikyti kai kurias operatyvines priemones, pavyzdžiui, sekti ar pasiklausyti, būtina gauti teismo sankciją. Sankcijos nereikia, jei asmuo pats sutinka ar paprašo tokios kontrolės. Tačiau ne viena tarnyba, užsiimanti operatyvine veikla, naudojasi specialia mobiliojo GSM ryšio matavimo įranga. Ja nudojantis galima matyti abonento numerį, nustatyti, kam ir kada jis skambina ir klausytis jo pokalbių. Apie tai privalu informuoti telekomunikacijų operatorius, tačiau kontroliuoti, ar visada tai daroma, neįmanoma. Operatyvinė informacija negali būti paviešinta, taigi kontrolės nėra. Pasaulyje žinoma atvejų, kai speciali įranga buvo naudojama korupcijos tikslais. Specialiųjų tarnybų darbuotojai gaudavo užsakymus iš verslininkų sekti jų konkurentų pokalbius telefonu ir už paslaugas įsidėdavo į kišenę nemažus pinigus.
Kontrolės nėra.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius LŽ sakė, kad tobulinti ar keisti įstatymus siūloma jau seniai. „Parlamentinė kontrolė silpna. Mes ne kartą siūlėme diskutuoti, kaip reikėtų pakeisti situaciją, nes dabar specialiosios tarnybos gali daryti ką panorėjusios, o mes jų visiškai negalime kontroliuoti. Jie dangstosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad slaptos medžiagos atskleisti niekam negali. Tačiau iš kur mums žinoti, kas ten iš tiesų slapta, o ko jie tiesiog nenori atskleisti”, – pasipiktinęs kalbėjo A.Matulevičius.
Pasak jo, galimos dvi išeitys. Seimas turi kuo griežčiausiai pareikšti savo poziciją ir pareikalauti atskaitomybės iš specialiųjų tarnybų. Tačiau komiteto pirmininkas neslėpė, kad tokia galimybe, esant dabartiniams Seimui, jis ne itin tiki. Kita išeitis – sukurti tarpinę grandį, kurioje dirbtų profesionalai, turintys teisę susipažinti ne tik su viešintina, bet ir su slapta informacija. Jie nebūtų pavaldūs specialiųjų tarnybų vadovybei, bet ir turėtų teisę spręsti, ką galima perduoti parlamentinei kontrolei, o ko iš tiesų negalima žinoti net Seimui.
Informacija neturi mėtytis
Daugelis Seimo narių su tokiais siūlymais nesutinka. Savo kolegų norus itin atidžiai kontroliuoti specialiųjų tarnybų darbą jie vertina kaip pastangas siekti politinio populiarumo ar kaip išpūstas ambicijas. „Negalima reikalauti, kad viskas būtų pateikiama politikams vien dėl to, kad jie yra politikai, – įsitikinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. – Pradinė, slapta informacija, kuri galbūt ir nepasitvirtins, neturi, vaizdžiai kalbant, mėtytis po visas pakampes.”
Dažniausiai pradinė informacija apie kurį nors asmenį tėra tik gandai. Jie tikrinami. Įstatymas numato, kad jei neįvyko nei ikiteisminis tyrimas, nei teismo procesas, visa surinkta informacija privalo būti sunaikinta. Tačiau jau prieš kelerius metus Seime buvo atsiradę nuomonių, kad jokios informacijos naikinti negalima. „Argi mes kokia policijos valstybė? – retoriškai klausė J.Sabatauskas. – Negi žmonės turėtų bijoti, kad kokia nors nepatvirtinta informacija nebus sunaikinta, gali patekti į viešumą ir juos diskredituoti.” Todėl jis nepritaria siekiams visiškai kontroliuoti specialiąsias tarnybas.
Niekam neįdomu
Dabar Lietuvoje yra aštuoni operatyvinės veiklos vienetai. Jie patys sprendžia, ką gali pateikti kontrolei, ką ne. Taip yra visame pasaulyje ir, be abejo, visų duomenų jokia tarnyba negali ir neturi skelbti viešai. Vis dėlto, kad parlamentinė kontrolė Lietuvoje vis dar silpna, jai įgyvendinti reikėtų tobulinti įstatymus, sutinka dauguma. Dar 2004 metais prezidento dekretu buvo sudaryta darbo grupė Operatyvinės veiklos įstatymo projektui rengti. Generalinė prokuratūra tada pateikė projektą, kuriame numatyta didesnė žmogaus teisių apsauga, galimybė skųsti specialiųjų tarnybų veiksmus, sustiprinti sankcionuojamų veiksmų priežiūrą. Tačiau projektas įstrigo Seime. Pasak A.Matulevičiaus, nelabai kas tuo domisi.
Dar prieš kelerius metus specialiai įkurta Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija surengė konferenciją. Ten buvo pateikta įdomių pasiūlymų, tačiau komisija neatliko ne tik išsamesnio tyrimo, bet ir nepateikė jokių išvadų. Pasak J.Sabatausko, viskas taip ir užgeso. Tad kol kas ir toliau balansuojame tarp demokratijos ir policinės valstybės, kur kas akimirką gali pasijusti pjudomu žvėrimi. Tiesa, pats to nežinodamas.