Pernai įsisiūbavusioje, šiemet aprimusioje nekilnojamojo turto rinkoje reiškiasi naujos tendencijos – brangti ėmė statybinės medžiagos. Tai neguodžia nei statytojų, nei svajojančiųjų apie nuosavą būstą.
Tie, kurie dabar laukia atpigsiančio nekilnojamojo turto, ateityje jį pirks tokiomis pačiomis ar net didesnėmis kainomis, perspėja ekspertai, matydami statybinių medžiagų kainų šuolį.
Faktai.
Statistikos departamento duomenimis, statybų kainos šių metų kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padidėjo 1,5 procento. Darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos padidėjo 3 proc., o tai itin lėmė bendrąjį statybos objektų kainų pokytį. Darbo užmokesčiui didėti įtakos turėjo didesnės, palyginti su vasariu, vienkartinės išmokos, priedai ir priemokos.
Bendrąjį kainų pokytį veikė ir 0,6 proc. padidėjusios statybinių medžiagų, gaminių bei 0,8 proc. – statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos. Statybinių medžiagų ir gaminių kainų pokytį daugiausia lėmė 3 proc. pabrangusios santechnikos medžiagos, 1,4 – vamzdžiai, 1 – metalo gaminiai ir 0,1 proc. – atpigusios apdailos medžiagos.
Galėtų brangti labiau
Nepaisydami mažėjančių nekilnojamojo turto pardavimų, kai kurie statybinių medžiagų gamintojai, tokie stambūs koncernai kaip „Knauf”, „Saint-Goban”, „Maxit”, „Wienerberger” ir kiti, kovo pradžioje pakėlė savo produkcijos kainas.
Statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės „Orfis” direktorius Audronis Glumbakas LŽ pasakojo, kad kainas padidino ir Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas”, o tai lemia visų gaminių, kuriems gaminti naudojama ši medžiaga, savikainos didėjimą.
„Matoma, kad visos Europos statybinių medžiagų rinkoje vyksta koncentracija, todėl gamintojai drąsiai didina kainas. Tačiau tikėtina, kad ir toliau lėtėjant statyboms gamintojai kainas pradės mažinti”, – teigė A.Glumbakas.
Anot jo, Lietuvoje dėl didelės konkurencijos ir sumažėjusių pardavimų statybinių medžiagų tiekėjai kainas vis dėlto mažina, todėl statybinės medžiagos nebrangsta taip sparčiai kaip galėtų.
„Tai kada nors baigsis”
Nuo metų pradžios šalyje nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai sumažėjo 10 procentų. Taip tikina bendrovės „Ober-Haus” būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. Jis LŽ teigė: „Šiuo metu prasidėjo stagnacijos ciklas, kai dėl lūkesčių neišsipildymo ir kitų prekių brangimo nekilnojamojo turto pirkimai yra sustoję.”
Pasak jo, dėl to kai kurie vystytojai ir antrinės rinkos pardavėjai, t. y. nenaujos arba ir naujos statybos būstų iš antrų rankų perpardavinėtojai, linkę mažinti kainas. Į tai rinkoje esą labai operatyviai reaguojama. Tačiau statytojai labai sumažino pasiūlą.
„Planavome, kad šiemet Vilniuje bus pastatyta gerokai per 7 tūkst. turtinių vienetų, tačiau šiandienos situacija rodo, kad jų bus ne daugiau nei 6 tūkstančiai. Sustojus pirkimams statytojai nesiima įgyvendinti naujų projektų. Neatmetama tikimybė, kad kai kurie projektai bus nuostolingi, tad sunkiau bus išgyventi mažesnį „riebalų” sluoksnį turintiems vystytojams”, – teigė R.Pleteras.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius, pašnekovas linkęs remtis ilgamete Vakarų valstybių patirtimi. Ji rodo, kad tokia stagnacija „kada nors baigsis”: kainos kuriam laikui stabilizuojasi, paskui ir vėl ima kilti.
„Teks pasitempti, susiveržti diržus. Šiemet parduota bus mažiau, tačiau poreikis vis tiek išliks, nes žmonėms reikia kur nors gyventi. Po metų ar dvejų viskas turėtų susitvarkyti, tai normalus ciklo laikotarpis”, – tikisi jis.
Didėja statytojų skolos
Bendrovės „Skolų išieškojimo biuras”, į kurią šiuo metu vis dažniau kreipiasi statybų verslo atstovai, nerimaujantys dėl savo įmonės ateities, vadovas Almantas Čelkonas pažymėjo, kad dabartinės prognozės ne juokais kelia verslininkų nerimą.
„Laikotarpis, kai grąža iš statybų verslo dažnai viršydavo bet kokius lūkesčius, jau baigėsi. Ekonominė situacija pasikeitė, tad verslininkai priversti susiveržti diržus. Negalvojantis apie ateitį ir neieškantis optimalių sprendimų statytojas gali būti išstumtas iš rinkos”, – sakė jis. Pasak A.Čelkono, sumažėjusi nekilnojamojo turto paklausa akivaizdi, tačiau daugelis statytojų taip ir neprarado „optimizmo”. „Tokio jų elgesio rezultatas – rinkoje daugėja neparduotų nekilnojamojo turto objektų ir statytojus užgriuvusi nemalonumų lavina: jie ne tik negali parduoti pastatytų objektų, bet ir sulaukia vis mažiau užsakymų, o vis dar reikia atsiskaityti su tiekėjais, mokėti nemažus atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei ir laiku vykdyti įsipareigojimus bankams”, – dėstė A.Čelkonas.
Anot jo, į bankus statybų vystytojai kreipiasi dėl paskolų, kurias naudoja ne verslui plėtoti, o esamoms skoloms padengti.