Žinomus vaikus turėti nėra paprasta

Kas gali būti mieliau lietuvio širdžiai nei užauginti gražuolę dukrą ir talentingą krepšininką sūnų? Nors būna rūpesčių ir priežasčių jaudintis, Regina Jasaitienė didžiuojasi puikiai atlikusi mamos pareigas ir užauginusi du gerai žinomus žmones: manekenę Aistę Jasaitytę ir krepšininką Simą Jasaitį. Šį kartą apie mamą pasakoja pati Aistė.

A.Jasaitytei dar tik 27-eri, tačiau ji pasaulį išmaišiusi tiek, kad vargu ar galėtų prisiminti visas keliones. Viskas prasidėjo, kai jai tebuvo šešiolika metų. Tuomet nėrusi į mados pasaulį, ji ėmė nuolat keliauti. Tai buvo iššūkis visai šeimai, ypač mamai. „Prieš dešimtmetį kelionės į užsienį nebuvo tokios įprastos. Tad mamai buvo baisu ir neramu dėl manęs, vargino bemiegės naktys, juk ji nežinojo, kur mane išleidžia, į kokias rankas galiu pakliūti”, – prisimena manekenė. Vis dėlto Aistei nebuvo draudžiama važiuoti, nes ji buvo tvirtai pasiryžusi siekti savo tikslo, buvo itin savarankiška ir norėjo patenkinti smalsumą. Tai supratę namiškiai ją palaikė.

Kol Aistė mokėsi mokykloje, kelionės trukdavo porą savaičių, bet pamažu jos ilgėjo. „Važiuoti vienai nebuvo baisu, o ir laikas bėgo greitai. Aišku, kai keliauji vienas, palikęs draugus, šeimą, jautiesi vienišas. Kai būni toli nuo artimųjų, greitai supranti, kas tau gyvenime svarbiausia, kad brangių ir artimų žmonių niekas nepakeis. Todėl visada grįžtu visų labai išsiilgusi”, – pasakoja A.Jasaitytė.

Dalijosi dėmesiu

Nors Aistė ir Simas anksti paliko tėvų namus, šeimos šiluma ir prisiminimai apie pašėlusius vaikystės metus išliko. Jų vaikystė prabėgo Vilniuje, tik vasaros – kaime. „Mūsų šeima nuolat būdavo kartu. Visi drauge važiuodavome atostogauti, į žygius ir prie jūros. Be to, augau su broliu, kuris už mane tik metais su trupučiu jaunesnis. Buvome beveik kaip dvyniai – nuolat kartu: ir darželyje vienoje grupėje, ir į tą pačią mokyklą ėjome. Būdama antrokė, kaip vyresnė sesuo eidavau brolio pirmoko pasiimti”, – prisimena Aistė. Ar visada vaikai pasidalydavo mamos dėmesį? „Mama mus abu labai mylėjo, nė vieno neišskyrė. Aš buvau labiau dominuojantis vaikas, todėl man nuolat atrodydavo, kad broliui ir daugiau dėmesio tenka, ir skanesnis kąsnelis. Toks mamos sūnelis. Net kai jis gimė, buvo pavydu, kad man mažiau dėmesio tenka. Norėdavau, kad ir mane kartu su juo maitintų. Į jo vaikišką lovytę ir vežimėlį lipdavau. Bet tikriausiai dauguma vaikų taip elgiasi”, – prisiminusi juokiasi mergina.

Amžinai mažoji dukrelė

Tėvams nuolat rūpėjo, kuo užsiima jų vaikai, domėjosi jų popamokine veikla. Tėtis buvo sveikuolis, mama dirbo medicinos sesele, todėl Aistė ir Simas nuo mažens juto savo tėvų įtaką ir rinkosi sveiką gyvenimo būdą. Ne veltui sūnus tapo sportininku. Aistė taip pat stengiasi neatsilikti: sveikai maitinasi, grūdinasi ir aktyviai gyvena, kaip sako, kad laimės hormonai gamintųsi. „Stengiuosi gyventi sveikai, todėl mane siutina vartotojiška kultūra. Kai mums viską grūda, siūlo milžiniškais reklamos srautais. Esu prieš moterų spaudimą, nuolatinio grožio ir kūno kulto propagavimą. Pati padedu mergaitėms kovoti su valgymo sutrikimais – anoreksija ir bulimija”, – pasakoja manekenė.

Ji džiaugiasi, kad šeima niekada nenorėjo jos keisti, priėmė tokią, kokia yra. O dabar, kaip ji sako, kardinaliems pokyčiams vėlu. „Esu subrendęs žmogus, susiformavusi asmenybė, jau nebe maža mergaitė. Nors mamoms visi vaikai, kad ir kiek jiems būtų metų, liks vaikai. Aš mamai taip pat vis dar esu mažoji dukrelė ir tikriausiai visą gyvenimą tokia liksiu”, – sako A.Jasaitytė.

Daugiau rūpesčių

Aistės ir Simo mamai pažįstami nuolat sako, kad turėdama tokius žinomus vaikus, ji turi būti labai laiminga. „Žinoma, ji didžiuojasi mumis, bet ir rūpesčių daugiau, labiau tenka jaudintis, kas ką šneka ar parašė ir t.t. Jei mūsų niekas nežinotų, būtų ramu. O dabar ir spaudoje nemažai melo pasirodo, kuris ją labai skaudina. Mama nori ramiai gyventi, tad buvo ypač nemalonu, kai žurnalistai dėl brolio skverbėsi į jos namus”, – pasakoja Aistė. Pašnekovė patikina, kad mama apie vaikus žino viską, todėl niekada netiki žiniasklaidoje pasirodžiusiais gandais. Tačiau mamai skaudžiausia, kai paskalas išgirsta iš artimesnių žmonių.

Išmokė dalytis meile

Aistė džiaugiasi, kad jos mama yra tokia, apie kurią tikriausiai kiekvienas svajoja. „Mama visada buvo šeimos slaugytoja, sergėtoja, apgaubianti motiniška meile ir šiluma. Ir draugai sako, kad mums labai pasisekė. Juk kiekvienam vaikui svarbu jausti mamos meilę. Jeigu iš tėvų negauni meilės, ir gyvenime nelabai moki ja dalytis”, – įsitikinusi A.Jasaitytė. Jai gera žinoti, kad pasaulyje yra žmogus, kuris, kad ir kas nutiktų, visada palaikys, nuoširdžiai mylės ir lauks. „Kitos moterys kartais daugiau dėmesio skiria karjerai, savęs tobulinimui, o ji viską atidavė mums – savo vaikams. Kartais net sakau, kad ji apie save daugiau pagalvotų, nes mes jau dideli, susitvarkysime”, – gražių žodžių mamai negaili mergina.

Aistė sako, kad dabar jai su broliu atėjo metas atsidėkoti. Jie stengiasi mamai suteikti kuo daugiau komforto, paremia finansiškai, organizuoja keliones į užsienį. „Labai dažnai sakau, kad ją myliu, beveik kiekvieną dieną. Man iš širdies tokie žodžiai sklinda. Noriu, kad mama žinotų, kokia ji man svarbi. Po tėčio mirties tapau kantresnė, labiau susitvardau, be to, supratau, kad gerus darbus reikia daryti šiandien, o ne laukti rytdienos”, – sako A.Jasaitytė.

Geriausių draugių trijulė

Dabar Aistė Vilniuje gyvena su mama ir močiute. „Esame geriausių draugių trijulė. Trijų kartų moterys. Gražiai draugaujame: kai liūdna, pasipasakojame, kai linksma, pasijuokiame. Jos man pataria, aš taip pat kartais joms primenu, kad gyvename XXI amžiuje”, – džiaugiasi savo šeimos darna mergina. Moterys kalbasi apie viską – pradedant politika ir baigiant šeimos vertybėmis. Kartais nuomonės nesutampa, bet iš esmės trijulės požiūris į gyvenimą panašus. „Pagrindinės vertybės vis tiek keliauja iš kartos į kartą. Galbūt aš į mamos mamą esu panašesnė, nes ji labai energinga ir iki šiol aktyvi. O mama tikriausiai daugiau savybių paveldėjo iš savo tėvo, tad yra ramesnio būdo”, – prisipažįsta mergina. Ši trijulė stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Dažnai drauge pietauja ir vakarieniauja. „Bobulytė labai skaniai gamina, tai už tai ir yra atsakinga, čia – jos darbas”, – sako A.Jasaitytė.

Pagrindinis vaidmuo

Ir Aistė norėtų tapti mama, nes toks yra kiekvienos moters pagrindinis gyvenimo vaidmuo. „Aišku, būti mama yra be galo sunkus darbas. Ypač vyrai dažnai galvoja: jei augini vaikus, nieko neveiki. O žmogų užauginti, ir dar gerą, yra labai didelis darbas. Tam reikia turėti talentą. Labai norėčiau būti panaši į mamą. Norėčiau, kad mano vaikai jaustųsi taip, kaip aš savo šeimoje”, – apie mamos specialybę kalba A.Jasaitytė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Žinomus vaikus turėti nėra paprasta"

  1. Nina

    Žinau, ką reiškia auginti gabų, talentingą vaiką. Pati esu susijusi su tuo. Turint tokius vaikus, tėvams patarčiau būti labai budriems, nes aplink yra ne tik gero linkintys. Yra pavydu sprogstantys ir atsiranda tokių, kurie nori sutrypti, sulaužyti psichologiškai. Todėl būtina su vaiku turėti glaudžius ryšius, psichologiškai jį stiprinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.