„Nauji valdžios sumanymai vaikų globos namus verčia nesaugia priebėga ir tėvų meilę praradusiems vaikams, ir šių namų darbuotojams”, – įsitikinęs Vaikų globos namų direktorių asociacijos pirmininkas.
Pilnametystės sulaukusi atkurtoji nepriklausoma mūsų valstybė visus aštuoniolika metų nepasidalija pamestinukų. Dabar šalyje yra pristeigta per šimtą vaikų globos namų, priklausančių apskritims, savivaldybėms ar nevyriausybinėms organizacijoms. Šį mėnesį nugriaudėjo žinia, kad vaikų namai, kitados priklausę savivaldybėms, vėliau perleisti Švietimo ir mokslo ministerijai, galop atitekę apskritims, ir vėl privalo pereiti savivaldybių žinyboms. Lietuvos vaikų globos namų direktorių asociacija šią žinią sutiko itin nepalankiai. Teigiama, kad iš vieno pavaldumo į kitą blaškomi vaikų namai tampa nesaugia priebėga ir tėvų meilę praradusiems vaikams, ir šių namų darbuotojams.
Siekiama lygiavos
Iš daugiau nei šimto Lietuvoje esančių vaikų globos įstaigų 32 priklauso apskritims, 45 savivaldybėms, 21 nevyriausybinėms organizacijoms. Atskirai išskirti valstybės išlaikomi 5 kūdikių namai ir tiek pat pensionų, globojančių negalės vaikus. Visuose šiuose namuose glaudžiasi daugiau kaip 6000 vaikų.
Vaikų globos namų direktorių asociacijos pirmininko
K.Ražano žiniomis, sovietmečiu visus vaikų namus išlaikė savivaldybės, kurių teritorijose jie buvo įsteigti. Pasikeitus santvarkoms, vaikų globos namai iš pradžių tapo pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai, o vėliau juos perėmė apskričių viršininkų administracijos. Kitoks likimas atkurtosios nepriklausomos Lietuvos laikais atsiradusių vaikų namų. Visi jie, kaip buvo, taip ir liko pavaldūs savivaldybėms, kuriose yra įkurti. Dabar ir nuo sovietmečio gyvuojančius, ir per pastaruosius aštuoniolika metų įsikūrusius vaikų namus norima padaryti lygius ir visus juos priskirti savivaldybėms.
Pernelyg skubotas
Socialinių reikalų ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės pasirašyto įsakymo papildymus, skelbiančius, jog per 2009-2010 metus visi vaikų globos namai privalo pereiti savivaldybėms, K.Ražanas teigia aptikęs balandžio mėnesio „Valstybės žiniose”. Iki tol ši žinia sklandė apie pusantrų metų.
„Pagal parengtus globos įstaigų standartus, po 2010 metų turėtų prasidėti šių įstaigų akreditacija. Dažniausiai po akreditacijos paaiškėja, ar įstaiga lieka gyvuoti toliau, ar privalu ją uždaryti. Todėl manau, kad pirmiausia turi būti įvertinta vaikų globos įstaigų paslaugų kokybė, ir tik tada sprendžiama, kam toji įstaiga priklausys. Tai pirmas punktas, kodėl skubiai nereikia keisti dabar esančio vaikų globos įstaigų pavaldumo”, – teigė K.Ražanas.
Reikėtų krepšelio
Kitas dalykas, kodėl ir vaikų namų globotiniams, ir darbuotojams yra geriau, kai namai, kuriuose jie gyvena ar dirba, priklauso ne savivaldybėms, o apskritims, yra su garantijomis susiję dalykai. Valstybė, pasak K.Ražano, kiekvieno vaikų globos namų vaiko reikmėms per mėnesį skiria po 500 litų. Tačiau gyvenimo vaikų namuose išlaidos yra didesnės mažiausiai tris kartus. Taigi likusiomis vaiko išlaikymo išlaidomis, nelygu šių namų pavaldumas, rūpinasi arba apskritys, arba savivaldybės.
Visiems žinoma, kad lengviau ir užtikrinčiau gyvena tie vaikų globos namai, kurie priklauso apskritims ir kurie, apskričių viršininkų administracijų padedami, gauna valstybės investicijas. Savivaldybių išlaikomų vaikų globos namų vadovai žino, kad savivaldybės bet kada gali sumažinti jiems skiriamų lėšų sumą. „Problemas būtų lengviau spręsti, jei kiekvienas vaikų namų gyventojas gautų kai ką panašaus į mokinio krepšelį, – sakė K.Ražanas. Jis teigė, kad prieš imantis keisti vaikų globos įstaigų pavaldumą, prieš tai derėtų išspręsti finansinę vaikų globos namų gyventojų nelygybę.
Bandys kovoti
Lietuvos vaikų globos namų direktorių asociacijos pirmininkas svarstė, esą noras į savivaldybių pavaldumą perimti vaikų namus gali būti susijęs su įtakingųjų sumanymu pasiglemžti nemenkus žemės plotus, kuriuose įsikūrę vaikų namai. „Ar tik nebus taip, kad motyvuojant neva vaikų interesais, savivaldybėms atitekę vaikų globos namai bus iškelti kur nors į miestų pakraščius, o brangi miestų centruose esanti vaikų namų žemė atiteks verslo rykliams”, – retoriškai klausė K.Ražanas.
Pasak K.Ražano, dabar galimybę įtakingiesiems pasinaudoti šalia vaikų globos namų esančiais žemės plotais stabdo vaikų namų pavaldumas apskričių viršininkų administracijoms. Tačiau vaikų globos namus perėmusios savivaldybės, ir su jų pastatais, ir šalia esančia žeme galės elgtis kaip panorėjusios. Todėl dabar, anot K.Ražano, priklausydami apskritims vaikų namų globotiniai ir įstaigų darbuotojai jaučiasi saugesni.