Kas trečias (37 proc.) Lietuvos studentas pripažįsta nors kartą gyvenime bandęs narkotikų, 92 proc. respondentų teigė per pastaruosius metus vartoję alkoholio, dar 39 proc. rūko.
Tokias žalingų įpročių paplitimo tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tendencijas atskleidė šių metų žiemą Narkotikų kontrolės departamento užsakymu atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1025 respondentai.
„Dauguma studentų pripažįsta, jog alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos Lietuvoje paplitę. Įdomu tai, kad, studentų manymu, šios problemos jų gyvenimo vietoje yra gerokai mažesnės nei apskritai Lietuvoje”, – tyrimo rezultatus spaudos konferencijoje ketvirtadienį komentavo Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė.
Dauguma (56,3 proc.) apklaustų studentų mano, jog alkoholio vartojimą lemia žmonių nemokėjimas ilsėtis ar linksmintis be svaigiųjų gėrimų. 40,7 proc. teigia, jog žmonės geria, kad pamirštų savo problemas. 39 proc. mano, jog alkoholio vartojimas yra tapęs tradicine socialinio gyvenimo dalimi. 64,2 proc. respondentų tvirtino, jog be alkoholio visada arba dažniausiai neapsieina joks draugų ar giminių susitikimas.
„Graudu, kad studentų tarpe alkoholio vartojimas paplitęs labiau nei moksleivių tarpe ir su amžiumi nemažėja. Daugiau nei 92 proc. alkoholio bandė per pastaruosius metus, apie 80 proc. bandė pastarąjį mėnesį. Tai reiškia, kad alkoholis vartojamas nuolat”, – teigė A.Astrauskienė.
Populiariausias studentų gėrimas alus. Jį per pastaruosius metus vartojo 70 proc. apklaustųjų. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartoja 63 proc. respondentų, vyną, likerius ir alkoholinius kokteilius – 61 proc.
„Nerimą kelia tai, kad apie 16 proc. studentų alkoholį vartoja kiekvieną savaitę, išgeria šešis ir daugiau standartinius alkoholio gėrimo vienetus. Tokį standartinį vienetą sudaro 60 gramų stipraus alkoholio, tokio, kaip degtinė, ir 150 gramų vyno. Tai pakankamai didelis kiekis”, – teigė Narkotikų kontrolės departamento vadovė.
Tyrimo duomenimis, narkotikų nors kartą gyvenime bandė 37 proc. apklaustų studentų, per pastaruosius metus vartojo 19 proc., per pastarąjį mėnesį – 7 proc.
Plačiausiai studentų vartojamas narkotikas – kanapės. Tyrimas parodė, kad ši narkotinė medžiaga jaunimui lengvai pasiekiama. 46 proc. apklaustų studentų nurodė, kad kanapių jie galėtų gauti per 24 valandas, nededant ypatingų pastangų. Kaip tai padaryti nežino ar neįsivaizduoja trečdalis apklaustųjų.
Kitos dažniau studentų vartojamos narkotinės medžiagos – ekstazis, amfetaminas. Šių narkotikų per pastaruosius 12 mėnesių yra bandę beveik 3 proc. apklaustųjų. Sintetinių narkotikų prieinamumas mažesnis – kad galėtų jų lengvai įsigyti pripažįsta 16-20 proc. studentų.
Anot A.Astrauskienės, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje narkotikus vartojančių jaunuolių yra mažiau.
„Dar nepasivijome ES šalių vidurkio. 2004 metais kanapių nors kartą gyvenime buvo bandę 40 proc. 20-24 metų jaunuolių, kitų narkotikų per pastarąjį mėnesį vartoję pripažino apie 12 proc. Nors dar nepublikuoti šių metų duomenys, galima numanyti, kad šie rodikliai bus dar labiau išaugę”, – teigė A.Astrauskienė.
Daugiausiai – 52,5 proc. – studentų narkotikų teigė pabandę iš smalsumo, 40,5 proc. sako narkotikus vartojantys norėdami atsipalaiduoti ir pasilinksminti. 30,7 proc. tai daro nenorėdami išsiskirti iš bendraamžių, 25 proc. norėdami apsvaigti.
Daugumą (59,4 proc.) studentų nuo narkotikų vartojimo sulaiko neigiamos nuostatos. 55 proc. teigia, kad tai jų nedomina, 52 proc. narkotikų nevartoja, nes suvokia neigiamą jų poveikį sveikatai, 33,4 proc. bijo priklausomybės.
Nors dauguma (50,9 proc.) studentų narkotikus vartojančius asmenis laiko labiau ligoniais nei nusikaltėliais, tačiau jie linkę pritarti teiginiui, kad už narkotikų vartojimą reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Kaip pastebėjo A.Astrauskienė, narkotikų legalizavimo idėjos Lietuvos studentijos tarpe nėra labai paplitę. Kanapių legalizavimui nepritartų 74 proc. apklaustųjų, heroino – 92 proc.
Apklausos duomenimis, dabar rūko 39 proc. studentų. Daugiausiai (49 proc.) jų rūkyti pradėjo sulaukę 15-17 metų. Žalingo įpročio atsisakyti bandė 42 proc. apklaustųjų, tačiau to padaryti jiems nepavyko.