Pasaulio vertybinių popierių rinkose užsitęsusi kainų pjūtis laiku investavusiems pranaša uja didelę grąžą
JAV kilusi paskolų krizė nusiaubė viso pasaulio vertybinių popierių rinkas. Kasdien matant paraudonavusius krentančius akcijų, pensijų ir investicinių fondų kursus kyla klausimas: „Kur dėti pinigus?” Akivaizdu: laikyti kojinėje, kai infliacija perkopė 10 proc., – pernelyg didelė prabanga. Jau po metų iš 1000 litų liks vos 900.
Indėliai, net ir išaugus palūkanoms, ima atrodyti kaip vienintelė panacėja, nes akcijos vien nuo metų pradžios nuvertėjo dešimtimis procentų. Dar baisiau į dabartinius akcijų ir fondų kursus žvelgti tiems, kurie pinigus tikėdamiesi greitos grąžos į fondus „įmetė” praėjusių metų viduryje, kai akcijų kainos buvo pačioje viršūnėje.
Investicijos nuvylė
Andrius Vitulskis prieš metus dalį santaupų investavo į besivystančių Europos ir Azijos šalių fondus. Dabar iš investuotų 30 tūkst. litų liko kiek daugiau nei 26 tūkst.
„Tikėjausi, kad po metų gausiu gerą grąžą ir atsiėmęs dalį investicijų galėsiu jas skirti būsto paskolai atiduoti, – pasakojo Andrius. – Kai pirkau investicinių fondų vienetus, buvo pats jų kainos pikas. Kiek laiko akcijos dar kilo, o nuo vasaros ėmė smarkiai svyruoti. Dabar neįsivaizduoju, kada mano investuotos lėšos sugrįš bent į pradinį lygį, ką ir kalbėti apie pelną ar kad bus padengta infliacija.”
Aurelija Mikšytė 2007-ųjų pradžioje investavo 5 tūkst. litų į obligacijas, susietas su Kinijos vertybiniais popieriais. Pirmą pusmetį ji džiūgavo matydama net iki
27 proc. paaugusią obligacijų vertę. Tačiau jau liepos pabaigoje visą prieaugį per labai trumpą laiką sugraužė JAV prasidėjusi nekilnojamojo turto ir paskolų krizė. Dabar Aurelija guodžiasi, kad jos investicijų ataskaitose minuso ženklą pakeitė pliusas. Atsižvelgiant į rinkų naujienas, obligacijų kaina ūgteli 2–7 proc. arba vėl krinta iki minus 5 proc.
Pirmoji pamoka
Tokių ir panašių istorijų Lietuvoje nemažai. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, praėjusiais metais investuojančių į obligacijas, fondus, akcijas, kitas priemones padaugėjo 87 proc., arba daugiau kaip 17 tūkst. žmonių. Dauguma jų šiandien vis dar skaičiuoja nuostolius.
„Tie, kas neturėdami strategijos ir spontaniškai investavo pinigus praėjusių metų viduryje, smarkiai nukentėjo ir gavo skaudžią pamoką, kad neturint aiškaus plano ir neadekvačiai rizikuojant galima ne tik uždirbti, bet ir daug prarasti, – aiškino Marijus Kalesinskas, bendrovės „SEB Investicijų valdymas” generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Jei investuota buvo pamatuotai ir bent penkeriems metams, nematau priežasties nerimauti. Per artimiausią penkmetį realu pasiekti vidutinę 11–12 proc. metinę grąžą.”
Finansų rinkos keletą metų iš eilės lepino investuotojus įspūdingai augdamos, o dabar parodė, kad galima ne tik uždirbti, bet ir patirti nuostolių.
Pašnekovas prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos problemos aukščiausią tašką pasieks šią vasarą ar rudenį ir 2009-ųjų pavasarį. „Akcijos gali imti brangti šiek tiek anksčiau, taigi galbūt vasarą arba rudenį. Jei akcijos nebuvo pervertintos, kaip, tarkime, Kinijos ar Indijos atveju, kainos turėtų atsitiesti per metus. Nemanau, kad nuosmukis truktų ilgiau”, – paklaustas, kada galima tikėtis atgauti investuotas lėšas ir sulaukti jų prieaugio, kalbėjo M.Kalesinskas.
Investavimas – ne bailiams
Dešimtį metų investavimo srityje dirbantis vyras žino, kuo skiriasi sėkmingas ir nevykęs investuotojas. Pirmasis esant bet kokioms aplinkybėms nepasiduoda emocijoms ir perka būtent tada, kai akcijų vertė užtikrintai juda žemyn. Suprask, investavimas akcijų rinkose – ne bailiams, o kaip sako pašnekovas, aiškią strategiją turintiems investuotojams.
Viena svarbiausių taisyklių – investuoti į akcijų rinkas ir su jomis susietas priemones reikia ilgam. Bent 5 metams. Žinoma, jei anksčiau sulaukiate geros grąžos ir uždirbtas lėšas norite panaudoti ar nukreipti į kitą investavimo kryptį, tai galima daryti nesulaukus šio termino.
„Pradedant investuoti būtina susidaryti planą ir strategiją: kokiam laikui norima investuoti, kokios grąžos tikimasi, kokiu tikslu taupoma. Jei tokia strategija yra ir ji atitinka investuotojui priimtiną riziką, tuomet neturėtų būti baisūs rinkas krečiantys neramumai ir bet koks laikas investuoti yra tinkamas”, – aiškino M.Kalesinkas.
Tokiam investuotojui jis pataria du tris kartus per metus pažiūrėti, kokia jo investicijų padėtis, ir pamačius, kad jos krito, papildomai įsigyti vertybinių popierių.
Išankstiniai signalai
Visame pasaulyje akcijų rinkoms besiritant žemyn pasigirdo nemažai dabartinės padėties palyginimų su anksčiau buvusiomis krizėmis.
Remdamasis investicinio banko „Lehman Brothers” atliktu tyrimu, apibendrinančiu JAV ūkio nuosmukių statistiką nuo 1948 m., M.Kalesinskas sakė pastebėjęs, kad vidutiniškai akcijų kursai aukščiausią tašką pasiekdavo ir imdavo kristi likus 4 mėnesiams iki ūkio nuosmukio pradžios. Atitinkamai vertybinių popierių kainos imdavo kilti dar tuomet, kai ūkyje būdavo jaučiami nuosmukio padariniai.
„Kai pripažįstama, kad ekonomika lėtėja, dažniausiai akcijų rinkos dugnas jau būna netoli ar net praeityje”, – tvirtino investavimo specialistas.
Todėl kalbos apie ūkio nuosmukį, krizę, nuvertėjusias akcijas neprofesionalius investuotojus turėtų veikti kaip raudonas šviesoforo signalas.
Nepataria laukti dugno
„Ne tiek svarbu išvengti kritimo, kiek nepražiopsoti kilimo, kuris paprastai būna labai staigus. Todėl laukti dugno rizikinga: niekas nežino, kada jis bus pasiektas. Pavėlavus teks gailėtis, o laiku investavusieji sulauks gerokai didesnės nei vidutinės grąžos. Reikia pradėti dalimis pirkti, kai akcijos pakankamai atpigusios. Dabar kaip tik toks momentas ir yra”, – tikino M.Kalesinskas.
Statistika liudija, kad recesijų metu žemiausias akcijų kainų lygis vidutiniškai pasiekiamas per 12 mėnesių nuo kainų mažėjimo pradžios, tačiau istorijoje yra pasitaikę ir itin trumpų, ir gana ilgų kainų smukimo laikotarpių (nuo 2 mėnesių iki 2 metų). „Ilgiausi ir didžiausi nuosmukiai įvykdavo tada, kai prieš recesiją akcijos būdavo rekordiškai brangios, vertinant pagal įvairius santykinius rodiklius, tačiau dabartiniu atveju akcijos nebuvo itin brangios”, –
teigia M.Kalesinskas. JAV akcijos aukščiausią kainų lygį pasiekė 2007-ųjų spalį, Europoje – jau 2007-ųjų liepą.
Taigi kritimas trunka jau 6-9 mėnesius. Recesijų metu JAV akcijų rinka nuo aukščiausio kainų lygio iki žemiausio vidutiniškai nukrisdavo apie 23 proc. Tačiau nuo žemiausio taško per artimiausius metus vidutiniškai pakildavo net 33 proc.