Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė susirūpinimą dėl separatistines Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikas liečiančių vienašališkų Rusijos sprendimų ir paragino svarbiausias tarptautines organizacijas atidžiai juos stebėti.
Prezidentas taip pat dar kartą deklaruoja Lietuvos paramą Gruzijai – kviečia „tiesti kelią spartesnei Gruzijos eurointegracijai” bei leisti šaliai pradėti įgyvendinti NATO narystės veiksmų planą.
Trečiadienį pasirašytame V.Adamkaus laiške Europos Sąjungos šalių narių, Europos Komisijos, NATO, Jungtinių Tautų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijų vadovams pažymima, jog „tarptautinė bendruomenė ne kartą pabrėžė, kad vadinamuosius „užšaldytus konfliktus” Gruzijoje reikia spręsti taikiai”.
Laiške primenama, jog Lisabonoje ir Stambule vykusių ESBO vadovų susitikimų deklaracijose patvirtinama tvirta parama Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų sienų.
„Šiose deklaracijose vienareikšmiškai smerkiamas Abchazijos separatistinės valdžios vykdomas „etninis valymas” ir su juo susijęs masinis naikinimas bei priverstinis gyventojų, daugiausia gruzinų, ištrėmimas. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų, šimtai tūkstančių išvarytų žmonių dar negrįžo tėvynėn”, – tarptautinių organizacijų vadovams rašo V.Adamkus.
Prezidentas paragino juos atkreipti dėmesį į Gruzijos valdžios institucijų pastangas konstruktyviai derėtis su pasiskelbusia separatistine valdžia, ir bendromis pastangomis ieškoti taikaus konfliktų sprendimo bei pasveikino naują Gruzijos prezidento iniciatyvą dėl politinio Abchazijos konflikto sprendimo.
Kartu, kaip sakoma V.Adamkaus laiške, Lietuva yra labai susirūpinusi dėl kai kurių šių konfliktų sprendimo proceso dalyvių, visų pirma Rusijos, vienašalių sprendimų ir veiksmų be Gruzijos vyriausybės sutikimo užmegzti oficialius santykius su pasiskelbusios separatistinės Pietų Osetijos ir Abchazijos valdžios institucijomis.
Anot V.Adamkaus, tokie veiksmai, nesuderinami su tarptautinės bendruomenės parama Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų sienų, destabilizuoja padėtį regione ir kenkia tarptautinėms priemonėms bei pastangoms konfliktus spręsti taikiai.
„Nuoširdžiai tikiuosi ir raginu JT, NATO, ESBO ir ES vadovus – visus kartu ir ES bei NATO valstybes nares – kiekvieną atskirai atidžiai stebėti vienašališkus Rusijos Federacijos, kuri anksčiau buvo laikoma taikaus šių konfliktų sprendimo proceso pagalbininke, veiksmus”, – sakoma prezidento laiške.
Be to, V.Adamkaus nuomone, svarbu, kad ES ir NATO laikytųsi ryžtingesnės pozicijos Gruzijos atžvilgiu: visų pirma sparčiau spręstų vizų ir laisvosios prekybos klausimus ir tiestų kelią spartesnei Gruzijos eurointegracijai. NATO sąjungininkai turėtų pritarti, kad Gruzijai būtų suteiktas narystės veiksmų planas, nes tai atvertų šiai šaliai galimybę vykdyti reformas ir greičiau išspręsti ,,užšaldytus konfliktus”.
Pabrėžęs, kad Lietuva dar kartą patvirtina savo tvirtą paramą Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, V.Adamkus sakė tikįs, kad tarptautinė bendruomenė ir atitinkamos institucijos imsis deramų priemonių esamai padėčiai Abchazijoje ir Pietų Osetijoje pataisyti”.
Praėjusią savaitę Rusijos URM išplatino pranešimą, kad prezidentas Vladimiras Putinas įpareigojo vyriausybę sukurti Rusijos piliečių, gyvenančių Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, teisių apsaugos mechanizmus.
Maskva pažadėjo abiem teritorijoms konsulinę paramą ir „jų gyventojų, įskaitant Rusijos piliečius, apsaugą”.
Gruzijos užsienio reikalų ministras Davidas Bakradzė pareiškė, kad Rusijos ypatingus santykius su separatistinėmis Abchazija ir Pietų Osetija oficialusis Tbilisis traktuos kaip šiurkštų tarptautinės teisės normų pažeidimą.
„Rusijai užmezgus ypatingus santykius su Abchazija ir Pietų Osetija tai bus įvertinta kaip Gruzijos teritorijos aneksija ir grubus tarptautinių normų dėl valstybių teritorinio vientisumo pripažinimo pažeidimas”, – sakė D.Bakradzė.
ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana taip pat išsakė susirūpinimą Maskvos sprendimu plėtoti bendradarbiavimą su separatistinėmis Abchazija ir Pietų Osetija.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl formaliai Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – kontrolės.
Lietuva remia Gruzijos integraciją į Vakarų struktūras, didžiausias pastangas dėdama Europos Sąjungos Kaimynystės politikos kontekste.