Demonstruos J.S.Bacho atlikimo meną

Rytoj 18 val. XXXIII festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris” scenoje – Miesto koncertų salėje Klaipėdos kamerinis orkestras ir Alexanderis Palei‘us atliks visus šešis Johanno Sebastiano Bacho klavyrinius koncertus.

Fortepijono panteone

Nepaisant to, kad J.S.Bachas galėjo stebėti fortepijono užgimimą XVIII šimtmečio pradžioje, ir žinant, kaip jis domėjosi pirmaisiais G.Silbermano sukurtais Hammerklavyrais, jis vis dėlto nesukūrė nė vieno kūrinio šiam instrumentui. Regis, J.S.Bacho netenkino instrumento garso spalvos balansas, kuris buvo problematiškas, siekiant išreikšti polifonijos esmę.

Bet visi žymiausi XIX amžiaus pianistai nuo L.Beethoveno iki F.Liszto pripažino J.S.Bacho kūrinius klavyrui kaip aukščiausią instrumentinės muzikos viršūnę. Ir suvokė, kaip svarbu jų pačių fortepijoniniam menui buvo didžiųjų J.S.Bacho kūrinių atlikimas, nepaisant to, kad iš pradžių jie nebuvo skirti šiam instrumentui.

Didieji F.Liszto mokiniai sukūrė J.S.Bacho atlikimo meno specifines tradicijas, ir jų vardai iki šiol lieka įrašyti Fortepijono panteone: Martinas Krause’as, Eugen d’Albert, Ferruccio Busoni’s ir Alexanderis Siloti’s.

Išsiugdė ypatingą santykį

A.Palei‘us, kuris yra atsidavęs J.S.Bacho muzikai nuo pirmųjų savo kaip pianisto žingsnių, turėjo galimybę perimti A.Siloti’o tradiciją iš dviejų pagrindinių savo mokytojų – didžios pedagogės Veros Gornostajevos ir virtuozės Belos Davidovič. Tai giliai veikė jo meną. A.Palei‘us yra unikalus ir originalus atlikėjas, bet jis nepraleidžia progos priminti savo klausytojams tradicijas, kurių dėkingas perdavėjas jaučiasi esąs.

Nuo pirmojo prizo laimėjimo J.S.Bacho konkurse Leipcige 1984 metais A.Palei‘us išsiugdė ypatingą santykį su šio kompozitoriaus muzika. Atėjus meninei brandai jo suvokimas koncentruojasi ties dviem esminiais momentais.

Pirmas ir galbūt labiausiai stulbinantis auditoriją yra melodinių puošmenų supratimas ir įsigilinimas į tai, kaip jos išreiškiamos paties J.S.Bacho natose. A.Palei’aus tikslas – ne studijuoti tai, kaip J.S.Bacho epochos atlikėjai naudojo muzikines puošmenas savo virtuoziškumui atskleisti, bet parodyti J.S.Bacho kūrybą jos estetinės prasmės perspektyvoje.

Antra, A.Palei’aus koncepcija yra jautri J.S.Bacho kūrybos „architektūrai” ir turi daug bendro su didžiaisiais vaizduojamojo meno meistrais, kurie ruošė kelią J.S.Bachui ir tapė Kristaus gyvenimo scenas. Todėl ypatingas pianisto dėmesys vaizduojamiesiems menams neįtikėtinai praturtino jo vaizduotę ir jautrumą, kartu įgyjant unikalų J.S.Bacho estetikos suvokimą.

Retas įvykis Europoje

Po įsimintinų pasirodymų skambinant J.S.Bacho „Goldbergo variacijas” bei jų įrašų ir neseniai ištisai atlikto „Gerai temperuoto klavyro” A.Palei‘us tiesiog negalėjo praleisti galimybės dalyvauti „Klaipėdos muzikos pavasaryje”, jame atliekant visus Bacho Koncertus solo klavyrui vieno koncerto metu. Toks įvykis, kuris yra išties retas šių dienų Europoje, jam – tikras džiaugsmas, kartu ir didelis iššūkis.

J.S.Bacho Koncertai klavyrui ir orkestrui yra ypač problematiški pianistams. Iš tikrųjų tai vėlyvos paties J.S.Bacho padarytos solinių Koncertų smuikui ar pučiamajam instrumentui transkripcijos, kurių didžioji dalis yra dingę. Taigi atlikėjas, be specifinių problemų, susijusių su instrumentiniu pritaikymu, turi nuolatos sekti muzikines frazes, susijusias su specifiniu smuiko ar obojaus d’amore lyrizmu, ir skambinti taip, kaip J.S.Bachas įsivaizdavo jų dialogą su orkestru.

Sėkmė lydėjo tik kelis

Tik keletas pianistų yra sėkmingai atlikę J.S.Bacho Koncertus, ir jų vardai įrašyti interpretacijos istorijoje. Keturiasdešimtaisiais Edwinas Fischeris, kuriam Koncertai buvo artimi Bacho kantatoms, sugebėjo nuostabiai „dainuoti” fortepijonu. Šešiasdešimtaisiais Gleno Gouldo Bacho polifonijos suvokimas buvo įrašytas istorijoje dėl išskirtinės dinamikos. Galiausiai septyniasdešimtaisiais Tatjanos Nikolajevos dialogas su Sauliumi Sondeckiu ir Lietuvos kameriniu orkestru buvo pusiausvyros ir išradingumo stebuklas.

Šeštadienio vakarą Klaipėdos koncertų salėje skambės dar viena interpretacija, kuri, norisi tikėti, taip pat išliks muzikos istorijoje ir klausytojų širdyse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.