Paveldas liepsnoja ir griūva

Kultūros paveldu skelbiami pastatai virto su kultūra nieko bendro neturinčiais objektais – juose veši krūmokšniai, veisiasi sulaukėjusios katės, nakvoja benamiai, kyla gaisrai.

Nevalyvi vaizdai pribloškia

Antrą kartą įsiplieskęs gaisras buvusiame Odos ir venerinių ligų dispanseryje Kūlių Vartų gatvėje paliko jį be stogo. Nors pačiame miesto centre esantis pastatas jau seniai saugomas kaip paveldo objektas, jame daugelį metų karaliauja benamiai, narkomanai ir valkatos.

K.Donelaičio aikštės 4a namas, prisišliejęs prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, stūkso aptvertas tvora.

Puošnus pastatas kasmet vis labiau griūva. Tamsios bordo spalvos dažai dengia ir puošnias detales, ir architektūros grožybes. Lyg vaiduoklis apgaubtas tamsos šis pastatas iš vidaus jau gerokai apgriuvęs.

Vienaukštis raudonų plytų statinys šalia Vyriausiojo policijos komisariato Jūros gatvės pradžioje, kuriame kažkada yra buvęs sandėlis, trupa nuo kiekvieno vėjo pūstelėjimo.

Buvęs kino teatras „Baltija” Žvejų gatvės pradžioje jau daug metų yra tikras senamiesčio vaiduoklis. Prieš daugelį metų sudegęs ir nuo miestiečių akių tinklu bei tvora atitvertas statinys dabar visiškai sunyko.

Priešais jį prižėlę žolių stūkso atkasti pastato pamatai. Šis nevalyvas vaizdas kiekvienąkart pribloškia miesto svečius. Kai kurie ekskursijų vadovai didžiuodamiesi Klaipėdos praeitimi pristato tai kaip XVII amžiaus miesto svarstyklių pamatus.

Tačiau pagal skiedinio sudėtį bei plytų mūrą archeologai jau įrodė, kad tai XIX amžiaus statinio pamatai, nesudarantys ypatingos vertybės.

Puodžių gatvėje vienas iš nedaugelio autentiškų fachverko stiliaus pastatų, pažymėtas 27 numeriu, susmegęs į žemę, beveik be stogo kontrastuoja su kitais šioje gatvėje esančiais pastatais. Akivaizdu, kad kiekviena audra artina natūralią šio namo baigtį. Tai toli gražu ne visi valstybės ir miesto teoriškai saugomi, o faktiškai griūvantys pastatai.

Gudrauja parduodami

Uostamiestyje saugomais objektais rūpinasi Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio bei savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus darbuotojai. Mieste yra apie 70 valstybės saugomų objektų ir 73 savivaldybės saugomi pastatai.

Paveldosaugininkai neneigia, kad saugomi negyvenami pastatai dažnu atveju pasmerkti lėtai mirčiai. Jų savininkai randa daugybę būdų, kaip išvengti prievolės rūpintis vertybėmis.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigė, kad pirmas žingsnis bendraujant su vertingų statinių nesaugančiais savininkais – kvietimas pokalbio. Tokio pokalbio metu surašomi reikalavimai, ką reikia padaryti, kad pastatas negriūtų ir būtų išsaugotas autentiškas. Reikalavimams įvykdyti skiriamas terminas.

Dažniausiai reikalaujama užsandarinti langus, kad per juos į vidų nepatektų žmonės, uždengti stogą, neretai prašoma pastatą aptverti ir tvora.

Kai ateina laikas patikrinti, ar nurodymai įvykdyti, neretai paaiškėja, kad pastatas perparduotas. Tada paveldosaugininkams tenka ieškoti naujųjų šeimininkų ir procedūrą pradėti iš naujo.

Ne kartą paaiškėjo, kad naujasis savininkas yra ankstesniojo šeimos narys arba tos pačios įmonės kito padalinio vadovas. L.Kavaliauskas tikino, kad pastaruoju metu tokį gudravimą paveldosaugininkams nebėra sunku išaiškinti.

Užliūliuoja pažadais

Tačiau yra daugybė kitų būdų saugomus pastatus nebaudžiamai apleisti ir taip leisti jiems griūti. L.Kavaliauskas tikino, kad dažnas savininkas mandagiai kalba su valdininkais, tikina juos pradėję projektavimo darbus ar kitokius žygius. Taip sudaromas vaizdas, kad netrukus darbas užvirs ir pastatai pakils naujam gyvenimui.

Tačiau kol savininkai maitina klerkus pažadais, pastatai griūva, o kartais ir sudega. Tiesa, uostamiestyje tik vienas saugotino objekto gaisras sukėlė įtarimų apie padegimą. Tačiau dažniausiai gaisrus tiriantys pareigūnai nedrįsta kategoriškai teigti, kad pastatas buvo padegtas.

Kol kas Klaipėdos apskrityje tik Palangos kurhauzo gaisras buvo pavadintas padegimu, o kaltininkai nuteisti.

Uostamiestyje spėliota, kad galėjo būti padegtas buvusios berniukų gimnazijos pastatas. Griaunant paveldo objektus dažnai dangstomasi gamtos stichija – vėtromis. Taip dėl Naujojoje Uosto gatvėje 5 numeriu pažymėto buvusio higienos centro pastato suniokojimo kaltas tapo uraganas Anatolijus.

Įtaria korupciją

Savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus viršininkės pavaduotoja Sabina Simonavičiūtė teigė, kad iš savivaldybės saugomų pastatų bene labiausiai griūvantys yra Puodžių gatvės 27 ir Kūlių Vartų gatvės 14 namai.

Šio skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Butkuvienė pasakojo kasmet aplankanti visus saugomus objektus, fotoaparatu fiksuojanti, kaip keičiasi jų būklė, ir šiais duomenimis papildanti saugomų objektų bylas. Tačiau išreikalauti, kad savininkai rūpintųsi brangia nuosavybe, tarnautojoms sunkiai sekasi.

Pernai nė vienam nerūpestingam savininkui neskirta baudų. Pasitenkinta tik pokalbiais ir pagrasinimais. Valdininkės gali grasinti baudomis ir kraštutine įstatymo suteikta priemone – pastato nacionalizavimu. Tačiau moterys neprisiminė nė vieno atvejo Lietuvoje, kad leidęs nykti ar tyčia sunaikinęs tokį pastatą savininkas būtų sulaukęs griežčiausių nuobaudų.

„Savininkai nebijo baudų”, – tikino S.Simonavičiūtė. Ilgus metus paveldosaugos srityje dirbęs Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis tvirtino, jog paveldo saugotojai neišnaudoja visų galimų būdų kaip reikiant paspausti saugomų pastatų savininkus. Jo manymu, jeigu specialistai nelauktų metų metus, o reikalautų vykdyti įpareigojimus, netektų dejuoti dėl liepsnojančių ar nuo vėtrų griūvančių paminklų. Drastiškais pasisakymais pagarsėjęs N.Puteikis metė abejonę, ar šioje srityje nesama korupcijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.