Būsto kainos Europoje ėmė smarkiai kristi antrąjį 2007 metų pusmetį. Ekspertai pranašauja, kad tokios pat tendencijos išsilaikys ir šiemet.
Tai patvirtina Tarptautinės nekilnojamojo turto rinkos tyrimų organizacijos „Royal Institution of Chartered Surveyors” (RICS) paskelbta ataskaita. Joje ekspertai atkreipia dėmesį, kad Jungtinė Karalystė siūlo bene palankiausias sąlygas kainoms stabilizuotis. Tačiau apie 300 tūkst. britų turi įsigiję būstą ir kitose Europos šalyse (ypač daug Ispanijoje), kuriose nekilnojamojo turto kaina mažėja. 2007 metais būsto kaina sparčiausiai didėjo Lenkijoje, o labiausiai krito Airijoje.
Viską nulems palūkanų norma
Kainų smukimą iš esmės nulėmė kylanti palūkanų norma. Pernai Europos centrinis bankas ją pakėlė iki 4 proc., nors dar 2005 metais ši norma buvo perpus mažesnė. Tačiau palūkanų norma nekilo taip sparčiai, kaip praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai būsto kainos Europoje staiga ėmė kristi. Tada Europos ekonomikos padėtis buvo daug blogesnė nei dabar. RICS apžvalgoje teigiama: „Europos ekonomikos būklė tebėra gera… Iki didelės palūkanų normos ir staigaus nuosmukio derinio, kuris praėjusio dešimtmečio pradžioje sudrebino Europos nekilnojamojo turto rinką, dar labai toli.”
Atsižvelgdami į aukštesnę nei 0,2 proc. infliaciją euro zonoje, ekspertai daro išvadą, kad palūkanų norma gali vėl pakilti. Būsto savininkai labiausiai gali nukentėti nuo svyruojančių nekilnojamojo turto įkeitimo tarifų Airijoje ir Ispanijoje. Specialistų teigimu, būsto rinkos perspektyvos šiais metais priklauso nuo to, kas nutiks palūkanų normoms. Bankai, finansų institucijos ir analitikai nelinkę manyti, kad Europą apims hipotekos krizė, kurią patyrė Jungtinės Valstijos, nes abiejų žemynų nekilnojamojo turto rinkos skiriasi.
Kainų svyravimai
Pernai Airijos būsto kainos smuko 7 procentais. Tai didžiausias kritimas Europoje. Kitaip nei Airijoje, 2007 metais būstas sparčiai brango Kipre. Tai gali būti susiję su užsienio investicijų srautu ir su tuo, kad šalis ruošėsi prisišlieti prie euro zonos.
Nuo 2000 iki 2006 metų Baltijos šalyse nekilnojamojo turto kaina ūgtelėjo kone 200 procentų. Tačiau jau pernai ji ėmė mažėti, ypač Latvijoje ir Estijoje.
Pernai būsto kainos sparčiausiai augo Lenkijoje (apie 28 proc.), bet dabar nauji butai pinga ir Varšuvoje. Per antrąjį 2007 metų pusmetį būsto pirkimo bumas atslūgo Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Švedijoje.
Prancūzijos bei Ispanijos ekonomikos sulėtėjimas paveikė ir gyvenamųjų namų sektorių. 2007 metais būsto kaina Prancūzijoje, kaip ir Ispanijoje, pakilo vos 3 procentais.
Šiandien nekilnojamojo turto rinka Europoje yra perpildyta. Neparduota daugybė namų, nes užsienio investuotojai labiau linkę parduoti, o ne pirkti, o tai ir nulėmė būsto pasiūlos perteklių. Kita vertus, palūkanų normos mažėjimas turėtų teigiamai paveikti būsto paklausą.