Kauniečiai pyksta ant valdžios, jų netenkina gatvių būklė, miesto plėtra ir investicinė aplinka. Nepaisant to, didžioji dalis Kauno gyventojų jaučiasi laimingi.
Tai parodė sociologinis tyrimas, kurį užsakė Labdaros ir paramos fondas „Kauno plėtros forumas”. Tyrimus „Kauniečių laimingumas ir gyvenimo kokybė” atliko Vytauto Didžiojo universiteto sociologai, rašo „Lietuvos rytas”. Apklausoje dalyvavo 360 kauniečių. Tai 16 – 70 metų Kauno gyventojai.
Tyrimus rezultatus paskelbęs sociologas Dainius Genys teigė, kad kauniečiai pasirodė nesą tokie dideli materialistai, kaip buvo galima manyti. Klausiami, ar laimė ir materialinis apsirūpinimas yra tas pats, 40 procentų apklaustųjų teigė, kad tai skirtingi dalykai.
Tik 23 daugiau nei pustrečio tūkstančio litų atlyginimo gaunantys žmonės teigė, kad kuo didesnės pajamos, tuo laimingesni jie jaučiasi. Mažiausiai – iki 800 litų pajamų gaunančių kauniečių kategorijoje 35 proc. teigė, kad pinigai ir laimė yra skirtingi dalykai.
Klausiami, kas suteikia daugiau laimės – pinigai ar kūryba, 75 proc. atsakė, kad laimės kontroliuoti neįmanoma, ji nulemta. 25 proc. tvirtino, kad yra dalykų, kuriuos atlikdamas gali tapti laimingesnis. Taigi atsakymai parodė, kad daugelis kauniečių kūrybos džiaugsmo nesieja su pinigais.
Apklausa parodė, jog kauniečiai kaip didžiausią vertybę įvardija šeimą. 51 proc. teigė, jog šeima plačiąja prasme yra svarbiau už visa kitą.
Apklausus sutuoktinius ir viengungius paaiškėjo, kad net 56 proc. apklaustųjų jaučiasi laimingesni būdami viengungiai, nei santuokoje gyvenantys kauniečiai.
Atskirai buvo domimasi, ar kauniečiams svarbu dalyvauti įvairioje visuomeninėje veikloje. Klausimų grupė pavadinta „Socialiniai tinklai”. 8,6 proc. apklaustųjų teigė, kad laimingi jaučiasi būdami vieni, nepriklausydami jokioms organizacijoms ar partijoms. 61 proc. prisipažino, kad priklausymas nedidelėms visuomeninėms grupėms jiems teikia laimės. 18 proc. atsakė, kad laimingesni jaučiasi priklausydami didelėms socialinėms grupėms.
Bet tik 3, 6 proc. kauniečių prisipažino priklausantys daugiau nei dviem organizacijoms. 78 proc. sakė nepriklausantys jokioms organizacijoms. Tai tik patvirtino, kad kauniečiai geriausiai jaučiasi šeimos ir artimų žmonių aplinkoje.
Atskirai kauniečiai buvo klausiami, ar gerai jaučiasi gyvendami Kaune ir ar yra patenkinti gyvenimu laikinojoje sostinėje. Labai laimingi ir laimingi gyvendami Kaune pasisakė esą 81 proc. kauniečių. Nelaimingi ir labai nelaimingai yra beveik 7 proc. apklaustųjų.
Apklaustieji išreiškė nuomonę ir tam tikrais konkrečiais su miestu susijusiais klausimais. Daugiausia – daugiau nei 72 proc. – apklaustųjų nepatenkinti gatvių būkle. Po 63 proc. kauniečių buvo nepatenkinti savivaldybės priimamais sprendimais, Laisvės alėjos būkle, saugumu mieste.
Beveik 62 proc. netenkino miesto įvaizdis. Daugiau nei pusės – miesto švara ir Senamiesčio būklė. Beveik 47 proc. nepatenkinti miesto infrastruktūra ir beveik 40 procentų miesto plėtra.